Spartaus bakterijų atsparumo vystymosi ir plitimo problemos nebepajėgiama išspręsti kuriant naujus antibiotikus. Tai didelis rūpestis medicinos ir veterinarijos gydytojams, - teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai, rašoma pranešime spaudai.
Europos Sąjungos šalyse kasmet miršta apie 25 tūkst. pacientų nuo antimikrobinėms medžiagoms atsparių bakterijų sukeltų infekcijų, o susijusios išlaidos siekia 1,5 mlrd. eurų. Įvairiose šalyse antimikrobinio atsparumo paplitimas kiekvienais metais grėsmingai didėja, o pasaulyje išrandama labai mažai naujų antibiotikų.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro iniciatyva stengiamasi daugiau informuoti visuomenę apie teisingo antimikrobinių preparatų vartojimo svarbą, paskleisti naudingą ir suprantamą informaciją, didinti visuomenės sąmoningumą apie antimikrobinį atsparumą, skatinti tinkamą antibiotikų vartojimą sveikatos priežiūros įstaigose, visuomenėje ir veterinarijoje.
Kas yra antimikrobinis atsparumas?
Tai natūralus biologinis fenomenas, kai mikroorganizmai prisitaiko prie juos žudančio vaistų poveikio ir įvairiais būdais geba sumažinti arba panaikinti vaistų efektyvumą gydant ligas.
Labai svarbu laikytis racionalaus antibakterinių vaistų vartojimo principų.
Antibiotikai skiriami tik bakterinės kilmės infekcijoms gydyti. Jie neveiksmingi prieš virusines ligas.
Gydymo tikslas – sunaikinti bakterijas infekcijos vietoje. Antibiotikai gali būti vartojami tiktai tiksliai žinant infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą (specifinis antibiotikų vartojimas) antimikrobinėms medžiagoms arba numanant ligos sukėlėją ir galimą jo jautrumą (empirinis antibiotikų vartojimas). Tam tikrais atvejais antibiotikai skiriami tam, kad galima būtų išvengti infekcijos, t. y. profilaktiškai.
Bakteriologiniams tyrimams gyvūnų klinikiniai mėginiai – infekuota organizmo medžiaga imami prieš pradedant gydymą antimikrobiniais vaistais. Jei gyvūnas mėginio ėmimo metu buvo gydytas ar gydomas antibakteriniais vaistais, tyrimo rezultatų interpretacija gali būti sudėtinga, netiksli ar netgi neįmanoma.
Po gydymo antibiotikais organizme gali nebelikti ligos sukėlėjų ir tyrimo metu jie nebus išskirti arba gali būti aptinkamos atsparios gramneigiamos lazdelės, kurios yra nereikšmingos konkrečiu atveju ir nereikalauja gydymo.
Keičiantis antibakterinių vaistų vartojimui, lygiagrečiai keičiasi rezistentiškų bakterijų padermių paplitimas. Ten kur antibiotikų vartojimas yra intensyviausias, nustatomas didžiausias atsparių bakterijų paplitimas. Ilgėjant antibiotikų vartojimo trukmei, didėja kolonizacijos atspariais mikroorganizmais tikimybė. Kuo didesnės antibiotikų dozės skiriamos, tuo didesnė superinfekcijos arba kolonizacijos atspariais mikrobais tikimybė.
Kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už tai, kad antibiotikai būtų efektyvūs, gydant bakterines infekcijas.