Blogai jaustis Rima pradėjo paskutinę spalio savaitę, o neilgai trukus sveikata suprastėjo dar labiau – lapkričio pirmomis dienomis temperatūra šoko iki 40 laipsnių, moteris nebegalėjo gerti, valgyti, buvo labai silpna.
„Niekas nepadėjo numušti temperatūros, laikėsi apie 37,5–38 laipsnius. Po kurio laiko pradėjau šiek tiek geriau jaustis, valgyti, paeiti. Bet po to vėl pašoko temperatūra ir supratau, kad viskas, reikia medikų pagalbos.
Nuvykau į privačią kliniką, kurioje atliko gripo ir koronaviruso testus, jie buvo neigiami, juos buvau pasidariusi ir namuose. Paklausė plaučių, pasakė, kad tikrai nėra plaučių uždegimo, ir paskyrė savaitės antibiotikų kursą, kelias lašelines“, – pasakojo Rima.
Moteris savaitę gėrė antibiotikus, temperatūra nebekilo ir savijauta gerėjo, tačiau vis dar kankino didelis silpnumas. Visgi Rima galvojo, kad silpnumas pasireiškė dėl vartotų antibiotikų.
„Taip sutapo, kad ne dėl ligos, bet kitų priežasčių turėjau atlikti plaučių rentgeną. Kai nieko neįtardama atėjau pasiimti nuotraukos, gydytoja pasakė, kad man plaučių uždegimas. Taip ir sužinojau, visai atsitiktinai. Gydytoja dar pridūrė, kad dabar siaučia toks plaučių uždegimas, kurio nesigirdi klausant nugaros ar krūtinės, ji dar kartą paklausė, ir tikrai nieko nesigirdėjo.
Buvo atliktas kraujo tyrimą ir gavau dar 10 dienų antibiotikų kursą, kurie buvo skirti nuo mikoplazmų“, – savo istoriją prisiminė Rima.
Apie tai, kaip susirgo mikoplazmų sukeltu plaučių uždegimu anksčiau pasakojo ir Jovita Mikštė. Jos istoriją galite rasti čia.
Mikoplazmos ryškių simptomų nesukelia
Kas yra mikoplazmos ir chlamidijos, sukeliančios plaučių uždegimą, klausėme gydytojo onkoimunologo, chemoterapeuto dr. Mariaus Striogos. Pasak pašnekovo, šiais metais gausu plaučių uždegimo atvejų, kuriuos sukėlė būtent mikoplazmos. Kai kuriems dėl sunkių ligos atvejų tenka gultis ir į ligoninę.
„Mikoplazmos ir chlamidijos bakterijos gyvena ląstelės viduje, nors visos kitos save gerbiančios bakterijos gyvena už ląstelės ribų. Tai reiškia, kad norint jas paveikti, reikia tam tikrų antibiotikų, kurie gerai prasiskverbia į ląstelės vidų“, – kalbėjo gydytojas.
Šios bakterijos yra atipinės – nesukelia tipinių simptomų, todėl nebūtinai pasireikš aiškus kosulys, karščiavimas ar dusulys.
„Mikoplazminė infekcija dažniausiai sukelia karščiavimą iki 38 laipsnių, dažniausiai – įkyrų, varginantį, sausą ir ilgai užsitęsusį kosulį. Kosulys gali tęstis 6 savaites ar ilgiau. Sergant įprastu plaučių uždegimu temperatūra aukšta, kraujo uždegiminiai rodikliai aiškiai matyti, o sergant mikoplazmine infekcija tyrimų rezultatai būna ne visai aiškūs – lyg ir kažkas yra, bet nieko baisaus, galima pagalvoti, kad gal koks virusas“, – sakė dr. M. Strioga.
Kadangi kraujo rodikliai stipraus uždegimo gali nerodyti, diagnozuoti mikoplazminę plaučių infekciją sudėtinga. Be to, mikoplazmos neužauga ir pasėlyje, todėl jas galima nustatyti tik molekuliniais tyrimais arba antikūnų tyrimu.
Mikoplazmine infekcija galima užsikrėsti ir šeimos nariams, nors tai nėra itin užkrečiama infekcija.
Kyla klausimas, kodėl būtent šiemet tiek daug šios infekcijos atvejų? Pasak dr. M. Striogos, visos infekcijos pasireiškia bangomis, tad spėjama, kad šiais metais tiesiog pasitaikė intensyvesnis mikoplazminės infekcijos sezonas.
Gera žinia, kad gydant mikoplazmos sėkmingai išnaikinamos, tačiau reikia tinkamų antibiotikų, kurie jas paveiktų.
Gydytojas dr. M. Strioga priminė, kad dėl bet kokio kosulio, kuris tęsiasi ilgiau nei 2 savaites, reikia kreiptis į gydytojus. Tiesa, iškart įtarti sunkių ligų sau nereikia, mat kartais užsitęsęs kosulys gali būti tiesiog refliukso pasekmė.
Mikoplazminių infekcijų padaugėjo ir Latvijoje
Prieš kelias savaites delfi.lv portalas rašė, kad šiais metais Latvijoje stebėtinai daug infekcijų ir ligų, kurias sukelia bakterija mikoplazma. Kartais pacientai atsiduria ir reanimacijoje, sakė Rygos Rytų klinikinės universitetinės ligoninės infekcinių ligų gydytoja profesorė Liudmila Viksna.
L. Viksna paaiškino, kad tai bakterija, kuri daugiausia sukelia plaučių ligas, tačiau gali pažeisti ir kitus organus. Taip pat gydytoja paminėjo, kad prieš mikoplazminę infekciją yra antibiotikai, bet susirgusieji gana dažnai atsiduria ligoninėje. Kartais pacientui prireikia papildomo deguonies ir intensyviosios terapijos.
Kiek anksčiau Žinių radijo laidoje „Sveikatos laikas“ apie mikoplazminę infekciją pasakojo profesorė, vaikų gydytoja pulmonologė ir alergologė Laimutė Vaidelienė.
Pasak jos, šiemet itin gausu siaučiančių bakterijų, kurių imuninė sistema nepastebi ir nekovoja, bet jos gali sukelti rimtas ligas, tokių kaip Mycoplasma pneumoniae ir Chlamydia pneumoniae.
„Jų nebuvo taip plačiai paplitusių jau kelerius metus, jei ne ilgiau, o šiemet, sakyčiau, net tam tikra epidemija. Šios infekcijos sukelia užsitęsusį kosulį, bronchitą, plaučių uždegimą, tai rimtos infekcijos, kurios plinta lašelių būdu per orą, dažnai vaikų kolektyvuose“, – Žinių radijo laidoje „Sveikatos laikas“ sakė prof. L. Vaidelienė.
Kitos bakterijos, pavyzdžiui, streptokokai, dažnai kvėpavimo takuose gyvena ne ląstelių viduje, o tarp jų. O Mycoplasma pneumoniae ir Chlamydia pneumoniae įlenda į ląstelių vidų, imuninė sistema jų neranda, tad jos pradeda savo piktą darbą.
„Iš pradžių nebūna aukštos temperatūros, simptomai švelnesni, lyg ir nieko ypatingo, nes imuninė sistema šių bakterijų neranda ir nekovoja. Per tą laiką gali tyliai išsivystyti plaučių uždegimas. Šiemet tikrai labai daug tokių ligų“, – kalbėjo pašnekovė.
Diagnostika gana sudėtinga, nes pasėlyje šios bakterijos neišauga, jas galima rasti tik ieškant antikūnų. Visgi jie pasigamina per 7–10 dienų, vadinasi, pirmomis dienomis ir jų rasti neįmanoma.
Pasak gydytojos, jei namuose kosėja ne tik vaikas, bet ir artimieji, darželyje taip pat yra kosėjančių, sergančių plaučių uždegimu, dažnai įtariamos bakterijos ir skiriami specialūs antibiotikai.
Imuninius tyrimus reikėtų atlikti vėliau, nes chlamidija, kaip sako L. Vaidelienė, protinga bakterija, ji gydant moka apsisaugoti, todėl esant per trumpam gydymui ji greitai atsinaujina.
„Nešiotojai dažniau yra suaugusieji, jie simptomų gali beveik neturėti, bet užkrečia kitus. Dauguma infekcijų suaugusiems praeina lengviau, o vaikai serga sunkiau. O tada viskas plinta darželiuose, mokyklose. Visos infekcijos, plintančios per orą lašelių būdu, gali būti perduotos ir per nešvarias rankas, daiktus“, – sakė L. Vaidelienė.