– Yra gripas A, gripas B ir gripas C. Kiek iš viso yra gripo tipų ir kuo jie skiriasi?
– Yra ir daugiau. Epidemijas gali sukelti du gripo tipai A ir B. Dažniausiai sunkias pandemijas sukelia A tipo virusas, kadangi jis cirkuliuoja ne tik tarp žmonių, bet ir tarp įvairių gyvūnų: paukščių, kiaulių ir kitų.
Gripo B tipas paprastai cirkuliuoja tik tarp žmonių. Dar kai kurios ruonių rūšys gali jį platinti. C ir D tipo gripo virusai paprastai nesukelia pandemijos, tik lengvesnes infekcijas ir apie juos mes nekalbame.
Kartu galima paminėti, kad yra ir daug kitų virusų, kurie gali sukelti kvėpavimo takų infekcijas, taip vadinamas peršalimo ligas. Tai tie patys rinovirusai, respiracinis sincitinis virusas, adenovirusai, paragripo virusai ir, aišku, koronavirusas.
Tas faktas, kad turime diagnozavę ir laboratoriškai patvirtinę A tipo virusą, kelia tam tikrą didesnį susirūpinimą, kadangi tai anksčiau negu įprastai diagnozuotas atvejis. Bet, kaip sakoma, pirmasis virusas – dar ne pandemija.
– Kas galėjo padaryti įtaką, kad šiemet anksčiau negu įprastai tas virusas atsirado.
– Sunku pasakyti. Dabar svarbiausia pažiūrėti į tai, kas gali padaryti įtaką ir kas gali būti ateityje. Galbūt galėjo prisidėti ir tai, kad per pandeminius ribojimus daug mažiau žmonių bendravo tarpusavyje, mažiau dalinosi virusais. Aišku, kad mūsų imuninė sistema to specifinio imuniteto, specifinės atminties neturi arba ji yra stipriai sumažėjusi.
Užtai dabar labai svarbu, kaip elgsimės. Kalbu ne vien tik apie skiepus, bet ir, ar prisiminsime pandemines pamokas ir stengsimės, kiek įmanoma, padaryti, kad patys neužsikrėstume, o jeigu pajutome ligos simptomus, neplatintume viruso šeimos nariams, bendradarbiams ar kitose viešo susibūrimo vietose.
– Kai visuomenė pradeda pamiršti koronaviruso apribojimus ir laisviau gyventi, ar tai kelia didelę riziką, tarkime, naujai gripo epidemijai ar pandemijai?
– Vienareikšmiškai, kad taip. Bet ne dėl to, kad visuomenė pamiršta apribojimus. Paprasčiausiai žmonės yra pavargę nuo pandemijos ir nebenori nieko girdėti apie jokias peršalimo ligas, jokį gripą, koronavirusą. Dalis nenori nieko girdėti apie vakcinas.
Gana didelei daliai žmonių kritęs pasitikėjimas valdžios sprendimais, kartu ir medikais. Manau, kad tai turės tam tikras neigiamas pasekmes.
– Kuris iš visų išvardintų gripo viruso tipų yra pavojingiausias ir galėtų sukelti gripo epidemiją?
– Konkrečiam žmogui pavojingiausias yra tas, kuris jį susargdina ir tas, kuris cirkuliuoja tuo momentu vienoje ar kitoje teritorijoje.
Bet faktas, kad A tipo gripo virusų sudėtyje yra ir kai kurių gyvūnų virusų baltymų, kadangi virusai keičiasi savo genetine medžiaga. Esmė, kad neaišku, kaip ir koks viruso tipas gali susiformuoti ir toliau klausimas, ar mes buvome kažkada praeityje susidūrę su panašios konstrukcijos gripo virusu, ar ne? Jeigu buvome susidūrę, imuninės sistemos ląstelės greitai prisimins, jeigu ne – imuninės sistemos atsakas gali būti ne toks efektingas. Dėl to ir vykdoma nuolatinė stebėsena pasauliniu mastu, kad galima būtų daryti išankstines prielaidas, kokie virusai gali cirkuliuoti vienoje ar kitoje teritorijoje. Remiantis tuo, stengiamasi sukurti gripo vakciną tam konkrečiam sezonui, nes ankstesnio sezono vakcina jau nebebus tokia efektyvi dėl mano jau anksčiau minėtų priežasčių, kadangi gripo virusai bus pasikeitę.
Pasiūlymas labai paprastas: reikia skiepytis kiekvienais metais, atėjus šaltajam sezonui, su tam sezonui pritaikyta vakcina.
Jeigu virusai sezono eigoje mutuos ir labiau pasikeis, negu yra vakcininė padermė, tuomet vakcinos efektyvumas bus mažesnis. Jeigu to pokyčio neįvyks, vakcina gali gan veiksmingai apsaugoti nuo susirgimo gripu. Bet kuriuo atveju, net ir, jeigu apsaugos lygis bus mažesnis, vis tiek vakcina suteiks papildomą apsaugą konkrečiam sezonui.
Išmintinga pirmiausia rizikos grupės žmonėms pasiskiepyti kiekvieną sezoną sezonine gripo vakcina.
– Lietuvoje jau skiepijama nuo gripo. Ar tos vakcinos, kurias dabar turime, apsaugo nuo gripo A?
– Taip. Būtent visi reikalingi komponentai apsaugai nuo to gripo viruso, kuris cirkuliuoja ne tik Lietuvoje, bet ir Šiaurės pusrutulyje, yra. Taip, kad nereikėtų abejoti ir reikėtų pasinaudoti šia vakcina. Jeigu kam kyla abejonių, pasikalbėkite su savo šeimos gydytoju.
Savo ruožtu norėtųsi paraginti sprendimų priėmėjus, kad kuo greičiau pas mus atsirastų vakcina nuo gripo, pritaikyta vaikams, nes vis dėlto vaikai taip pat ne tik dažnai serga, bet ir yra aktyvūs viruso plitimo dalyviai. Juk kasmet pasaulyje suserga 20–30 proc. vaikų, suaugusiųjų – 5–10 proc.
Dauguma perserga gripu gana ilgai. Bet vis dėlto ekonominė našta, kuri tenka šeimai, kiekvienai šaliai, kai serga daug žmonių, yra be galo didelė.
– Kol kas vaikai negali pasiskiepyti nuo gripo?
– Nemokamos vakcinos pas mus kol kas nėra. Būtų gerai, kad visi sprendimai, kurie priimami Nacionalinėje imunoprofilaktikos ir Nepriklausomų ekspertų taryboje, būtų kuo plačiau viešinami. Tuo pačiu jie susilauktų didesnio visuomenės palaikymo ir galbūt padėtų priimti sprendimus sprendimų priėmėjams.
– Jau galima pasiskiepyti nuo gripo ir koronaviruso vienu metu. Žmonės baiminasi, kad tai gali būti pavojinga. Ar tai pavojinga?
– Ne. jeigu būtų koks nors pavojus, tikrai niekas nerekomenduotų. Prisiminkime, kaip kai kurie žmonės rinkosi „Johnson & Johnson“ vakciną dėl to, kad tai buvo tik viena dozė – nereikėjo pakartotinai grįžti pas gydytoją antrai sustiprinančiai dozei.
Buvo tokia galimybė. Aš ja nepasinaudojau. Aš naudojausi „Moderna“ vakcina, nes ji stipresnė, joje – daugiau veikliosios medžiagos.
Čia viena vertus išeina tas pats. Kita vertus – skiepijantis iškart abiem vakcinomis tikimybė nepageidaujamų reiškinių po skiepo bus tik vieną kartą, bet ji gali būti stipresnė, negu po vieno ir po antro skiepo.
Tiems, kas labai bijo nepageidaujamos reakcijos į skiepą, apie kurias galbūt perdėtai dramatiškai žmonės kalba, tuomet ateikite antrąkart pas gydytoją.
O jeigu jau kam sunku dėl įvairių priežasčių du kartus apsilankyti pas gydytoją, tikrai galima skiepytis ir nuo gripo, ir nuo koronaviruso vieno apsilankymo pas gydytoją metu.
Deja, to negalima padaryti, skiepijantis nuo pneumokokinės infekcijos – tą skiepą reikėtų gauti atskirai tiems, kas dar nepaskiepijo. Nepasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos, ypač rizikos grupės žmonėms, yra labai neatsakinga, kadangi pneumonija, sukelta pneumokoko bakterijos, yra labai dažna kvėpavimo infekcijų pasekmė ir, deja, 8 proc. senjorų mirčių pasaulyje yra būtent nuo šitos pneumonijos.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Ryto espresso“ galite perklausyti čia:
