Operacija buvo paskirta šių metų kovo mėnesį. Tik dabar ji ryžosi prabilti ir pasidalinti košmariška patirtimi.

„Operavo vienas geriausių chirurgų Lietuvoje. Tuo pačiu metu buvo tvarkoma ir nosies pertvara, nes sirgau sinusitu. Operacija praėjo sklandžiai – iš nosies ištraukė tamponus, tačiau gerklės net neapžiūrėjo. Kitą dieną išleido namo. Tris pirmąsias dienas negalėjau prakalbėti, visiškai neturėjau balso, nosis užkimšta, lyg jos neturėčiau. Kuo vėliau, tuo stipresnis nemalonus kvapas ėmė sklisti iš gerklės“, - pasakojo mergina.

Trečią naktį, vėl negalėdama užmigti Evelina sėdėjo prie kompiuterio, kai staiga gerklėje pajuto niežulį.

„Pradėjau kosėti ir pajaučiau kažką ant liežuvio. Pati pradėjau traukti ir kažkas tikrai traukiasi. Tai buvo trijų metrų bintas, kuriuo buvo apkamšytos tonzilių pjovimo vietos. Gydytojas pamiršo jį ištraukti. Žodžiu, kraujo jūra, skausmas nerealus, o aš vis traukiu tą bintą, kol jis galiausiai užstrigo. Balso nėra, aš pati kraujo neapsakomai bijau, mama miega, nežinau, ką daryti. Pradėjau trankyti į duris, kad mane išgirstų, o man jau kojos atsijungia vien nuo tiek kraujo vaizdo“, - mena vilnietė.

Evelina taip ir liko gulėti prie kriauklės, kol ją rado nubudusi mama. Buvo skubiai iškviesta greitoji medicinos pagalba.

„Kol ji atvyko, pati, kiek galėjau, nukirpau tą bintą. Ligoninėje išrovė likusią jo dalį. Žiauriai skaudėjo, bet vos tai padarė, iškart atsikimšo nosis, atsirado balsas, lengviau pasidarė. Tačiau netekau nemažai kraujo ir jei dar 15 minučių man nebūtų buvusi suteikta pagalba, būčiau taip ir nukraujavusi vonioje. Ačiū Dievui, viskas baigėsi gerai – galėjau ne tik nukraujuoti, tačiau ir uždusti tuo bintu, arba dar – būtų prasidėjusi infekcija, nes tas bintas gerklėje buvo tris dienas, kol jau pradėjo gesti. Niekam šito nelinkėčiau“, - pripažino mergina.

Mergina nenorėjo viešai skelbti ją operavusio gydytojo vardo ir pavardės, nes su juo jau viskas išsiaiškinta.

Specialistas: komplikacijos gana dažnos

DELFI pastaba: gyd. E. Lesinskas su pacientės istorija nesusijęs ir jos nekomentuoja.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų centro vadovas prof. Eugenijus Lesinskas DELFI pasakojo, kad įprastai tonzilės tarnauja kaip imuninis organas, kuris padeda apsaugoti organizmą nuo patogenų, patekusių su įkvėptu oru. Deja, sutrikus sistemai, jos pačios gali tapti infekcijų židiniu.

Eugenijus Lesinskas
„Tonzilės yra sudarytos iš limfoidinio audinio, kurio pirminė paskirtis imuninė. Šis audinys išsidėstęs ties išoriniais kontaktais – ties burna, nosimi. Pagrindinės šio audinio sankaupos – tonzilėse, šiek tiek yra ir liežuvio šaknyje, šiek tiek už nosies, šiek tiek – visoje gerklės gleivinėje. Pirmiausiai šis audinys kontaktuoja su įkvepiamu oru ir pažįsta į gerklę patekusį sukėlėją. Dar daugiau, šis audinys išskiria tam tikras medžiagas, kurios iškart naikina pavojingus sukėlėjus – nuskaito išorinių bakterijų ar virusų prigimtį ir informuoja organizmą apie pavojų.

Tad evoliuciškai tonzilės labai reikalingos, tačiau jų funkcija gali labai greitai išsibalansuoti. Jei vaikas darželyje serga kartą, antrą, trečią – ši sistema nebeveikia, reikalingos medžiagos nebeišsiskiria ir šis audinys tampa it našta, jame kaupiasi bakterijos“, - aiškino specialistas.

Jei tonzilitas kartojasi šešis ir daugiau kartų per metus, taip pat tuomet kai tonzilitą sukelia antibiotikams nejautrios bakterijos, tonziles tenka operuoti.

„Operacijos metu mes pašaliname tik didžiąsias, neveiksnias sankaupas. Audinio lieka pakankamai, tad bendra imuninė situacija po operacijos nesikeičia. Po maždaug pusmečio visa sistema atsistato, o nuolat kankinę susirgimai liaujasi“, - sakė E. Lesinskas.

Jei delsiama atlikti operaciją ir leidžiama bakterijoms veistis, ši infekcija, nuolat tūnodama organizme, gali pažeisti ir kitus organus, sąnarius, širdį, provokuoti kitas ligas.

Antra tonzilių šalinimo priežastis yra obstrukcinė ir ji dažnesnė vaikams – tonzilės trikdo kvėpavimą, sukelia knarkimą.

„Prieš keliasdešimt metų tonzilės buvo išoperuojamos visiškai. Šiandien indikacijos pasirenkamos labai kruopščiai ir operacija atliekama tik tuo atveju, kai tai yra neišvengiama. Tiesa, operacijų skaičius ne mažėja, o net auga. Tai gali būti susiję su mūsų klimatu – šaltos žiemos, drėgnas oras labiau provokuoja viršutinius kvėpavimo takus ir jų susirgimus. Prisideda ir užterštumas, išorės dirgikliai provokuoja šį audinį ir jo funkcijas“, - DELFI aiškino specialistas.

Nors pati operacija ir gali būti neskausminga dėl taikomos nejautros, tačiau vargu ar pavyks išvengti nelabai malonaus pooperacinio laikotarpio.

„Pacientas po operacijos turi laikytis visų gydytojo nurodymų. Kraujavimas yra dažniausia komplikacija, kuri kankina iki 5 proc. visų operuotuojų. Kraujuojama arba pirmą arba 5-6, ar net 10 parą po operacijos. Galvos srityje visa kraujotaka yra pakankamai intensyvi, kraujagyslės gana stambios, tad gyjant žaizdai, atitrūkus didesniam krešuliukui, prasideda kraujavimas. Šis kraujavimas nėra labai pavojingas, tačiau jį neretai tenka stabdyti ligoninėje, tad pacientams tenka grįžti į ligoninę. Norint to išvengti, reikia stengtis nepažeisti režimo – vengti didesnio fizinio krūvio, derėtų pasiimti nedarbingumo pažymą, valgyti tik trintą, nedirginantį maistą ir pan.“, - patarė Santariškių klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų centro vadovas.

Dažniausiai jau kitą dieną po operacijos pacientas išleidžiamas namo. Specialistai visus perspėja apie galimas komplikacijas ir skausmą, jei reikia, skiriami analgetikai.

„Prieš 20 metų po tokios operacijos pacientas dar savaitę gulėdavo ligoninėje, jam būdavo leidžiami nuskausminamieji. Tad telieka nusiteikti, kad 10 dienų gali tekti kęsti nemažą skausmą“, - reziumavo gydytojas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (155)