Lisa Slattery Walker ir Tonya Frevert Šiaurės Karolinos universitete apibendrino socialinių psichologų per daugelį metų surinktą informaciją ir pateikė pastebėjimus apie tai, kas gražiems žmonėms gali būti sunkiau nei kitiems. Tai, ką apie gražius žmones galvojote iki šiol, gali būti netiesa, rašo „BBC“.
L. Walker pastebi, kad pačia paviršutiniškiausia prasme, grožis sukuria išankstinę nuostatą: jeigu žmogus yra gražus, jam priskiriame šią patrauklią savybę, tai nesąmoningai suvokiama, kad jam sekasi ir kitose srityse.
„Tai yra viena pirmųjų savybių, kurią priskiriame žmogui dar pačioje pradžioje“ , – teigia viena iš tyrimų autorių L. Walker.
Psichologai šį reiškinį vadina „viskas, kas yra gražu, yra gerai“.
Vis dėlto, tie, kurie kada nors žiūrėjo „Roko 30“ serialą gali su tuo nesutikti. Pagrindinis serialo herojus Džonas Hammas – yra visiškai nekompetentingas, tačiau sugeba gyventi savo susikurtame pasaulyje ir yra pakankamai laimingas, nes laiku save patraukliu. Kaip gydytojas jis nesugeba atlikti net paprasčiausios operacijos, tačiau kažkaip sugebėjo pabaigti medicinos mokslus, nes jam padėjo jo įgimtas žavesys.
Remiantis surinktais duomenimis, L. Slattery ir T. Frevert nustatė, kad mokykloje ir universitete gražus žmonės yra priskiriami prie protingesnių ir kompetentingesnių, todėl tai atsispindi ir jų vertinimuose – jie gauna aukštesnius vertinimus. Šis įvertinimas atsiliepia ir ateityje – „tampate labiau pasitikintis savimi, o tai savaime sukuria situacijas, kuriose galite geriau atskleisti savo kompetenciją“.
Darbo aplinkoje – gražus veidas tikrai gali būti sėkmės garantas. Patrauklesni žmonės linkę uždirbti daugiau pinigų ir daugiau pasiekti karjeros srityje. Verslo administravimo magistrų tyrimas parodė, kad pajamų skirtumas tarp patraukliausių ir mažiau patrauklių žmonių siekia 10-15 proc. Per visą gyvenimą patrauklūs žmonės vidutiniškai turėtų uždirbti 202 tūkst. eurų daugiau.
„Gražius žmones privalumai lydi nuo pat mokyklos suolo iki darbo vietos“ ,– teigė L. Walker.
Net ir teismo salėje grožis gali padėti. Patraukliems atsakovams gali pavykti gauti mažesnę bausmę arba apskritai jos išvengti, tuo tarpu, patrauklūs ieškovai tikėtina, dažniau laimės bylą ir dažnai prisiteisia didesnę žalos atlyginimo pinigų sumą.
Ir nors daugelyje sričių grožis padeda, yra ir tokių, kur grožis gali pakenkti. Nors patrauklūs vyrai paprastai yra priskiriami prie geresnių vadovų, tai moterims išskirtinė išvaizda gali suveikti priešingai – patraukliai moteriai gali nepavykti gauti vadovaujamo darbo, kuriame reikalingas stiprus autoritetas. Ir kaip ir galima tikėtis, abiejų lyčių patrauklūs atstovai gali būti nepriimti į darbą dėl paprasčiausio pavydo, kuris gali užkirsti kelią įsidarbinti, jeigu darbdaviui pasirodys, kad esate patrauklesnis už jį.
Vis dėlto kur kas svarbiau tai, kad labiau patrauklūs žmonės dažnai sulaukia mažiau medikų dėmesio. Gera išvaizda pasąmoningai susiejama su gera sveikata, todėl į gražaus žmogaus ligą dažniau žiūrima pro pirštus. Jeigu ligonis jaučia skausmą, gražiems žmonėms medikai skiria mažiau dėmesio negu ne tokiems patraukliems.
Pastebėjo vienišumą
Gražios moterys gali būti žymiai vienišesnės už mažiau patrauklias, rodo tyrimai.
Vienas tyrimas, kuris buvo atliktas 1975 m., parodė, kad žmonės yra linkę atsitraukti ir praleisti gražią moterį, laikytis atstumo, kaip manoma, iš pagarbos jai.
„Patrauklumas gali suteikti daugiau galios, tačiau tuo pat metu kitiems atrodo, kad tas žmogus yra sunkiai pasiekiamas“, – teigia viena iš tyrimo autorių T. Frevert.
Įdomu tai, kad viena pažinčių svetainė „OkCupid“ paskelbė informaciją, kad žmonės su labai gražiomis asmeninio profilio nuotraukomis sulaukia mažiau dėmesio negu tos, kurios atrodo natūralesnės, greičiausiai todėl, kad ne toks patrauklus žmogus atrodo prieinamesnis ir mažiau bauginantis.
Taigi tyrėjos teigia, kad grožis nėra tiesioginis kelias daugiau pasiekti gyvenime, nors tai ir gali prisidėti prie asmeninės sėkmės. Tyrimų autorės mano, kad šie jų atradimai nėra nulemti žmogaus biologijos, bet yra pakankamai paviršutiniški, todėl gali būti apeiti.
„Mes turime didelį kiekį susiformavusių kultūrinių idealų apie grožio suvokimą, todėl, jei kas nors yra patrauklus ir atitinka sukurtą idealą, mes susiejame jį su kompetencija“ , – sako viena tyrimo autorių.
Kaip teigia T. Frevert, tai tik pirminis pasąmoningas įvaizdis, kuris labai lengvai gali būti pakeistas ir jis žinoma, ne visada yra teisingas. Tyrėja teigia, kad šį klausimą galima išspręsti, jeigu personalo skyrius prieš susitikdamas su kandidatu gerai susipažintų su jo kompetencijomis. T. Frevert pažymi, kad pernelyg didelis rūpinimasis savo išvaizda taip pat gali būti žalingas, jeigu tai sukelia stresą ir nerimą, netgi tiems, kurių išvaizda atitinka daugelį grožio standartų.
„Jeigu esate pamišęs dėl savo išvaizdos tai gali paveikti jūsų potyrius ir tarpusavio santykius su kitais“ ,– sako T. Frevert.
Nors tai yra klišė, tačiau joks išvaizdos tobulumas nesugebės kompensuoti tikrai blogų charakterio savybių.