„Tuomet patyriau labai labai daug streso, – pasakojo mokytoja dirbanti 27 metų moteris, kuriai spalvinimas iš pradžių tapo atsipalaidavimo forma, o vėliau – manija. – Būdavau užsiėmusi kitais dalykais, tačiau negalėdavau sulaukti, kai vėl galiosiu spalvinti.“
Vieną mėnesį ji spalvojo kiekvieną dieną, kartais net du kartus per dieną.
Spalvinimas netikėtinai greitai išpopuliarėjo Amerikoje, kur žmonės daug dirba ir patiria daug streso. Spalvinimas ne tik tapo terapija, meditacija, menine veikla, bet ir didžiuliu verslu: vien tik praėjusiais metais Jungtinėse Valstijose spalvinimo knygelių pardavimai šoko nuo 1 mln. iki 12 mln. vienetų. Kaip DELFI rašė praėjusiais metais, tokia pati dalia ištiko ir Lietuvos knygynus - vos pasirodžiusios knygos buvo iššluotos iš lentynų, tapo populiariausia kalėdine dovana.
Spalvinimo knygelių populiarumas taip pat yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Amerikoje taip atsigavo ir spaudos verslas. Gausybė tokių knygelių vyresniems nei 20 žmonėms parduodama knygynuose bei kitose parduotuvėse, o „YouTube“ svetainėje net atsirado kanalų, kuriuose žmonės stebi kitus žmones spalvinant ir vertina jų darbus. Spalvinimas tapo savotiška subkultūra: rengiami net spalvinimo vakarėliai, kuriamos spalvinimo programėlės suaugusiems. Taip pat spalvotų pieštukų verslas jaučia šios masinės psichozės poveikį.
Pačių įvairiausių pieštukų buvo prisipirkusi ir Samantha Wuu. „Kai dabar apie tai pagalvoju, tai buvo tikra beprotybė“, – juokdamasi sako ji.
„Pagalba sau“ ir psichologo pagalba
Populiariausios spalvinimo knygelės apibūdinamos tokiais žodžiais, kaip „atpalaiduojanti“, „padedanti mažinti stresą“ „teigiamai nuteikianti“. Esama tam tikrų duomenų, kad spalvinimas iš tiesų žmonėms padeda nusiraminti. Tačiau skirtingai nuo vaistų ar fizinių pratimų, sunku tiksliai pasakyti, kaip tai vyksta.
„Didžiulį nerimą jaučiantiems žmonėms spalvinimas tikrai padeda, – sakė Niujorke dirbanti meno terapijos specialistė. Nadia Jenefsky. – Žmogus gali rinktis spalvas, jų derinius, tačiau taip pat yra tam tikra struktūra.“
Nors tokios spalvinimo knygelės dažnai apibūdinamos, kaip mažinančios stresą, ir vadinamos „meno terapija“, nėra atlikta mokslinių tyrimų, kurie įrodytų tokios veiklos naudą sveikatai. Amerikos meno terapijos asociacija nubrėžia labai aiškią liniją.
„Amerikos meno terapijos asociacija remia spalvinimo knygelių naudojimą savo malonumui, tačiau tokia veikla neturėtų būti painiojama su profesionaliomis meno terapijos paslaugomis, kurias klientui teikia sertifikuotas meno terapijos specialistas“, – savo pareiškime sakė asociacija.
Niujorke gyvenanti ir vaikus auginanti Gloria Webb sako, kad spalvina, nes tai padeda jai gerai miegoti. Ji ir dar septynios moterys, daugiausia vyresnio amžiaus, kiekvieną savaitę susitinka savo „suaugusių spalvintojų klube“ vienoje Manhatano bibliotekoje.
Vieno tokio spalvinimo vakarėlio metu“ pensininkė buvusių pradinių klasių mokytoja Wendy Ceracche straipsnio autorei parodė savo telefone saugojamas darbų nuotraukas: ji spalvina ir mandalas, ir gyvūnus, ir peizažus. O spalvinti ji pradėjo tik praėjusiais metais.
Atsipalaidavimas tampa verslu?
Manoma, kad susižavėjimas spalvinimu prasidėjo po to, kai 2013 metais tam tikruose sluoksniuose „spalvinimo karaliene “ vadinama iliustratorė Johanna Basford išleido savo bestseleriu tapusią spalvinio knygą „Secret Garden“. Tačiau žmonių poreikis ieškoti protą atpalaiduojančios veiklos nėra naujiena.
Amerikos psichologų asociacijos duomenimis, praėjusiais metais amerikiečiai teigė jaučiantys daugiau streso nei ankstesniais metais. Dauguma amerikiečių pripažįsta, kad jų patiriamas streso lygis nėra sveikas. Dažniausiai žmonės jaudinasi dėl darbo ir piniginių reikalų.
Tad nenuostabu, kad sparčiai populiarėja įvairi atpalaiduojanti ir nuraminanti veikla. O tokios veiklos paklausa sukūrė ir specifinį verslą „nusiramink pats“ – nuo raminančių amatų ir atsisiunčiamų meditacinių įrašų iki tylos kurortų.
Meksike gyvenanti ir televizijoje dirbanti Sheerly Avni juokauja, kad ji yra tobulas tokio verslo klientas. „Nebuvau atsipalaidavusi nuo kokių 1973 metų. Tiesiog gimiau bandyti viską, kas turėtų padėti žmogui nusiraminti ir atsipalaiduoti“, – sakė ji.
Grįžimas į vaikystę
Kadangi spalvinimas yra monotoniška veikla, ji padeda nusiraminti. Kadangi spalviname ant popieriaus, tai padeda pailsėti nuo įvairių ekranų. O labiausiai suaugusiuosius traukia spalvinimo „kūrybinė“ pusė. „Spalvinimas patinka žmonėms, kurie mėgsta kūrybą, tačiau savęs nelaiko menininkais“, – sako N. Jenefsky.
„Dauguma mūsų, jeigu niekas mūsų neskatina, nebeužsiima kūrybine veikla baigę vidurinę. Ir tokia veikla neskatinama, nebent turite kokį nors ryškį talentą“, – pridūrė ji.
Tačiau 2012 metais žurnale „Psychological Science“ paskelbtoje tyrimo išvadose sakome, kad „smegenis atjungianti“ veikla iš tiesų gali paskatinti kūrybiškumą.
Anot N. Jenefsky, žmonės mėgsta spalvinti, nes ši veikla sugrąžina juos į vaikystę. Tačiau ji pabrėžia, kad vaikų atveju spalvinimas, priešingai, stabdo vaikų kūrybiškumą. „Vaikų atveju, labai dažnai spalvinimo knygelės stabdo jų kūrybiškumą“, – sako ji, paaiškindama, kad vaikams geriau leisti patiems piešti, o ne įstatyti į spalvinimo knygelės rėmus.
O „perdegusius“ suaugusiuosius, priešingai, baltas labas gali dar labiau sujaudinti, todėl paprastas spalvinimas juos ramina. Juos labiausiai ir traukia tokios spalvinimo savybės, kaip neįpareigojimas, „lyg terapija“ ir „lyg menas“. Spalvinimui reikia mažiau energijos nei bėgimui ar jogai. Ir nereikia nieko sudėtingo mokytis, kaip, pavyzdžiui, mezgimo atveju.
Samantha Wuu sako dabar spalvinanti gerokai mažiau, iš dalies dėl to, kad ėmė abejoti, ar labai „produktyvu“ spalvinti ištisas valandas. Tačiau ji vis tiek mano, kad jos spalvinimo manija buvo geras būdas atsipalaiduoti itin sunkiu metu.
„Spalvindamas negali suklysti. Ir net jeigu ir padarai kažką ne taip, gali sau pasakyti: „Ech, na ir kas. Galiu bandyti iš naujo, – sakė jis. – Jauti, kad negali susimauti. Jeigu man kažkas nepatikdavo, tiesiog sau pasakydavau: „Norėjau nuspalvinti ne taip. Na ir kas. Juk šioje knygoje yra dar kokių 10 000 gėlių, kurias galiu nusalvinti.“