Todėl nenuostabu, kad vis daugiau dėmesio moderni visuomenė skiria ir psichosomatiniams sutrikimams - fizinėms ligoms, kurių atsiradimui įtakos turi psichologiniai veiksniai, rašoma pranešime spaudai.
Triūsiame ištisus metus, kad kelias savaites galėtume po palmėmis pagulėti. Apie tai, kad gyvenant lenktyninio žirgo principu keičiasi organizmo biochemija, t.y., keičiasi hormonų pusiausvyra, o tai neišvengiamai susargdina, kalba ir gydytoja, sveikos mitybos ir gyvensenos konsultantė, ajurvedinio sveikatos mokslo žinovė Asta Keturkienė.
„90 proc. sergančiųjų autoimuninėmis ligomis turi psichoemocinių problemų. Nesveikas protas – sutrikusi endokrininė sistema su visomis pasekmėmis. Celiakija yra autoimuninė liga, dažniausiai išprovokuota streso. Infarktą ar insultą provokuoja gyvenimas įtampoje. Nutukimas arba antsvoris – „suvalgomos“ negatyvios emocijos. Valgydami be taisyklių teršiame savo kūną, o tarša sukelia bet kokią ligą.
Optimistų imuninė sistema stipresnė. Alkoholizmo, narkomanijos ir kt. cheminių priklausomybių priežastys yra psichologinės. Pavyzdžiui, Anglijoje 40 proc. sutuoktinius praradusiems per šešis mėnesius išsivystė cukrinis diabetas. Dėl dūzgiančio proto nesame „čia ir dabar“, todėl išsiblaškę, raminęsi alkoholiu, tinkamai nepailsėję greičiau traumas patiriame, į avariją pakliūname. Cheminės intoksikacijos arba abstinencijos pasekmės atsispindi kriminalinėje kronikoje. Bet kokios priklausomybės priežastys yra psichologinės“, - įsitikinusi gydytoja.
Apie psichoemocines ligų priežastis A. Keturkienė kalbės lapkričio 18 d. 18 val. sostinės treniruočių namuose „Body lounge“ (daugiau apie renginį – čia).
„Susipykimas su sveiku protu yra kone visų ligų priežastis. Gyvename žinių visuomenėje, kuriai nesvarbus smurtas prieš save ir kitus, skatinamas bet koks vartojimas – santykių, maisto, rūbų, automobilių, kūnų ir t.t Jeigu gyvename principu – pavalgyti, pamiegoti, gintis ir daugintis, tai elgiamės kaip gyvūnai. Turime nuolatos konkuruoti, tinkamai atrodyti, pritapti, gink Dieve, nesenti, nestambėti. Vartojimui augant reikia vis daugiau uždirbti, o laiko sveikatai stiprinti nėra. Man dažnas pacientas sako - daktare, neturiu kada daryti tą ar aną“, - pasakojo Ajurvedos akademijos dėstytoja.
Ką daryti?
Gydytojos teigimu, išeitis yra. Metas sustoti, apmąstyti savo gyvenimo tempo, būdo pasekmes ir prisiimti atsakomybę sau. Blogos mintys, žodžiai, veiksmai niekur nedingsta, lygiai kaip ir geri.
„Jie kuria mūsų vakar dieną, šiandieną ir rytojų. Tinkamai sutvarkyti dienos režimą, gerbti save valgant sveiką maistą, apsivalyti organizmą, skirti laiko sveikatinantiems ajurvediniams masažams, nustoti teršti save keiksmažodžiais, nešvankybėmis, smurtiniais vaizdais ir pan.“, - vardijo specialistė.
„Žuvis genda nuo galvos“ – lietuvių liaudies išmintį primena A. Keturkienė ir kviečia susitikti jau šį penktadienį (registracijos laikas ribotas).