Moksliniai eksperimentai parodė, kad įpročiai – smegenų darbą optimizuojančių neurologinių mechanizmų darbo rezultatas, nes kitaip greičiausiai nenuveiktume nieko, jeigu reikėtų kas kartą iš naujo galvoti, kaip eiti, valgyti, valytis dantis, rengtis, vairuoti mašiną ir t. t.
Įpročiai mus išlaisvina nuo sunkaus darbo nuolatos galvoti apie kiekvieną savo žingsnį. Įrodyta, kad daugiau nei 40 proc. veiksmų mes atliekame automatiškai, veikiami įpročių, nesąmoningai. Tai reiškia, kad beveik pusė mūsų sprendimų buvo priimti ne šiandien, ne šiuo momentu, o artimesnėje ar tolimesnėje praeityje: kai paėmėme į rankas pirmąją cigaretę, vieni, be kompanijos, išgėrėme, nuėjome į kazino, atsistojome prie ruletės ir pan.
Pavyzdžiui, dažnai net negalvojame, ar esame alkani, tačiau jeigu jau parėjome namo – reikia ko nors užkąsti, jeigu atėjo pietų metas – reikia valgyti, jeigu atėjau į tam tikrą restoraną – užsisakau tam tikrą patiekalą.
Paskutiniai mokslininkų anoreksijos tyrimų rezultatai pateikti „Neuroscience“ žurnale rodo, kad keičiant įpročius galima pasveikti. Dirbu Šilainių poliklinikos mitybos ir valgymo sutrikimų centre. Mano kai kurios pacientės patekusios į tą pačią aplinką, tą patį režimą ar tą patį restoraną, nors ir pabaigusios gydymo kursą ligoninėse ar dienos stacionaruose, renkasi automatiškai tuos pačius veiksmus- dalyti, smulkinti, slėpti maistą, užsisakinėti tik tam tikrą beveik neturintį kalorijų maistą.
Tokių automatiškų veiksmų žmogaus atmintyje yra daugybė, tačiau svarbu, ar atmintis bus užpildyta žmogui naudingomis, ar žalingomis programomis. Jas visas mes gauname iš aplinkos, kurioje gyvename. Juk nesunku suprasti, kodėl nekyla mintis valgyti varles ar žiogus, jeigu mūsų aplinkoje jų niekas nevalgo arba kodėl Kinijoje kiekevieno valgymo metu neatsiejama dalis -ryžiai. Vandeny plaukiančios ryžių terasos , azijiečiai su ryžių dubenėliais delnuose – toks vaizdas veriasi prieš akis, kai galvoame apie šią tautą ir šiuos grūdus.
Įpročių mechanizmo supratimas suteikia žmogui galimybę sąmoningai su jais dirbti, blogus įpročius keisti gerais, žalingus – naudingais, ir būtent keisti, o ne naikinti, nes tuščioje vietoje būtinai „apsigyvens“ dar žalingesnis įprotis nei ankstesnis. Ir nereikėtų pamiršti kad nutukimas nėra vien estetinė problema, jis prisideda prie daugelio įvairių ligų formavimosi (širdies ir kraujagyslių, antro tipo diabeto, onkologinių susirgimų ir kt.). Remiantis PSO duomenimis, nutukimo sukeltos ligos vienos iš dažniausių mirties priežasčių. Jei jaučiate, kad turite šią problemą, būtinai kreipkitės į pagalbos specialistus.
Kaip ir gydant daugelį kitų ligų pats efektyviausias kelias į sveikimą – kompleksinė pagalba (tiek medicininė, tiek ir psichologinė). Pokyčiai niekada nebūna lengvi ir greiti, tas visada reikalauja Jūsų investicijų (laiko, pastangų ir pan.) ir pasiryžimo. Žinoma, šitas darbas reikalauja apsisprendimo, sąmoningumo, svarbos jausmo ir valios, o neretais atvejais ir psichologo- psichoterapeuto pagalba.