„Manau, mane kamuoja tam tikra depresija. Viskas gyvenime atrodo per sudėtinga. Nėra nuotaikos, susidomėjimo jokia veikla. Aplink matau vien rutiną. Tik pavartojus alkoholio pasaulis tampa bent kiek spalvingesnis, įdomesnis. Bet aš nenoriu taip „gydytis“. Patarkite, kaip liautis“, - pagalbos prašė jis.
Vyriškiui pataria psichologė-psichoterapeutė Danguolė Iškauskienė.
Ką reiškia žodis „depresija“?
Medicinoje depresija diagnozuojama tada, kai stebimas jausmų sutrikimas, apimantis ne tik blogą nuotaiką, bet keičiantis ir motyvaciją, elgesį bei sukeliantis kūno sutrikimus.
Kaip atpažinti pagrindinius depresijos požymius:
1. Prislėgta nuotaika („niūru“, „negera“, „niekas nemiela“, „nyku“, „pilka“, „bjauru“);
2. sumažėja valingumas, tai, ką žmogus veikė noriai, dabar atlieka per prievartą, delsiama, darbai atidėliojami, planai ir tikslai blanksta;
3. keičiasi bendravimo poreikiai: nesinori būti tarp žmonių;
4. krinta savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi;
5. kaltės jausmas gilėja, nes žmogus kritiškai vertina savo pasyvumą, kartais vadina save tinginiu, nevykėliu ir pan.;
6. atsiranda nuovargio jausmas, energijos stoka;
7. apima mintys apie gyvenimo beprasmiškumą, sunkumą, gilėjančios iki nenoro gyventi ir net suicidinės mintys (apie nusižudymą);
8. sumažėja protinis darbingumas;
9. sutrinka miegas;
10. sutrinka apetitas: gali būti apetito praradimas ir svorio kritimas ir, atvirkščiai, padidintas apetitas, persivalgymas ir svorio augimas.
Ne visada depresija akivaizdi. Ji gali pasireikšti maskuota forma: žmogus jaučia ne nuotaikos pakitimus, o somatinius negalavimus. Jei juos pradžioje ignoruoja, o vėliau ilgai vaikšto terapeutų, endokrinologų, kardiologų ir įvairių laboratorijų koridoriais, tai liga vis labiau „įsibėgėja“ ir pas psichiatrus ar psichoterapeutus patenkama jau būnant gilioje depresijos duobėje. Tada ir gydyti sunkiau.
Kaip depresija gydoma?
Gydymas gali būti vaistais ir psichoterapija. Jei depresija gili, efektyviausias kompleksinis gydymas - vaistais ir psichoterapija, tačiau jokiu būdu ne alkoholiu. Psichoterapija siekia atpažinti depresijos psichologines priežastis ir jas šalinti, padeda pacientui ugdyti emocijų valdymo įgūdžius, atrasti produktyvius elgesio būdus streso ir krizių metu.
Kaip padėti sau sergant depresija?
Skaitytojo Tomo laiškas lakoniškas. Sunku įvertinti, kiek giliai sutriko emocinė pusiausvyra. Jei jau kreipiatės su klausimu, patariu eiti žingsniu toliau - kreiptis į specialistą. Pagalbą suteiks psichikos sveikatos centro darbuotojai (į psichikos sveikatos centrą, kuris yra poliklinikoje, galite eiti be jokio nukreipimo) arba privatūs konsultantai. Iki konsultacijos su specialistu pats paanalizuokite, kokios priežastys sukėlė liūdesį ir apatiją.
Savęs paklauskite – kas dabar manyje vyksta, ko vengiu, bijau, dėl ko pykstu, ko noriu? Atsakymai į šiuos klausimus gali tapti nuoroda, ką savyje, savo santykyje su aplinka turėtumėte pakeisti. Keistis yra labai sunku, kaip ir sunku prisiimti atsakomybę už savo jausmus. Jei tarsitės su specialistais – tikslą pasieksite lengviau. Svarbu suvokti, kad griebdamasis alkoholio, tik pagilinsite bėdas ir pridėsite naujų.
Pagarbiai, D. Iškauskienė
Žalingas depresijos ir alkoholio duetas
Dar 2006 m. gydytojas Deividas Šumskas parengė išsamų straipsnį, kuriame aprašė alkoholizmo ir depresijos sąsajas. Jo teigimu, alkoholizmą ir depresijos atsiradimą sieja bendra patogenetinė grandis. Įvairių autorių duomenimis, sergančiųjų alkoholizmu depresijų skaičius svyruoja nuo 28 iki 60 proc., ir tai yra 2–3 kartus daugiau negu visoje populiacijoje.
Tokios depresijos vystosi kaip pirminė psichikos patologija, o alkoholizmas jau formuojasi kaip antrinis sutrikimas. Taigi kalbama apie dviejų ligų pasireiškimą vienu metu.
Nepaisant to, kad vienkartinis alkoholio pavartojimas laikinai pašalina nerimą ir pagerina nuotaiką, ilgalaikis polinkis į stipriuosius gėrimus veda prie pointoksikacinės būsenos ir abstinencijos sindromo, pasunkina bet kokios endogeninės depresijos eigą.
Tai pasireiškia suicidinių tendencijų padažnėjimu, depresijos fazių užsitęsimu ir rezistentiškumo timoanalepsinei terapijai formavimusi.
Savo ruožtu depresija labai pablogina alkoholizmo prognozę: skatina ligos recidyvus, ilgalaikius išgėrinėjimus ir pasunkina psichoterapinį poveikį. Be to psichopatologinė depresijos struktūra daro įtaką pagrindiniams alkoholizmo sindromams – tolerancijai, potraukio alkoholiui stiprumui ir jo vartojimo formai.
Deja, pacientai paprastai vartoja alkoholį norėdami sumažinti nerimo, depresijos simptomus ir fobinius išgyvenimus, kadangi alkoholis pasižymi stipriu anksiolitiniu poveikiu, panašiu į benzodiazepinų. Alkoholio vartojimo nutraukimas arba net dozės sumažinimas sukelia nerimo ir fobinių sutrikimų paaštrėjimą. Tai priverčia pacientus nuolat vartoti alkoholinius gėrimus, kartu formuojant priklausomybės nuo alkoholio vystymąsi pagal ydingo rato principus. Be to, alkoholizmas paprastai pasunkina jau esančius arba latentinę formą įgijusius nerimo-fobinius sutrikimus. Tokiu atveju būtina kreiptis į specialistus.
Su visa studija galima susipažinti čia.
Daugiau įdomių ir vertingų sveikatos, psichologijos naujienų – mūsų „Facebook“ paskyroje. Prisijunk ir apie viską sužinok pirmas!