Trumpalaikis stresas neturėtų paveikti sveikatos, tačiau ilgai trunkantis, lėtinis stresas gali neigiamai paveikti sveikatą. To priežastis – išskiriami streso hormonai.
Plaukų slinkimas bei žili plaukai.
Gydytojai sako, jog stresas gali sukelti trumpalaikę kondiciją – telogen effluvium, kuri lemia plaukų folikulų augimo sustojimą. Ši būklė ir lemia plaukų slinkimą. Praėjus streso kupinam laikotarpiui plaukai atauga.
Lėtinis stresas taip pat gali lemti priešlaikinį plaukų žilimą. Mokslininkai nustatė, kodėl plaukai praranda spalvą streso akivaizdoje. To priežastis – simpatinė nervų sistema, kuri atsakinga už „gyvybės ar mirties“ būseną. Simpatinė nervų sistema, lemdama stresų hormonų išsiskyrimą, taip pat lemia pigmento ląstelių praradimą plaukų folikule.
Padidėjęs jautrumas skausmui.
Žinoma, jog stresas gali sukelti fizinę įtampą, kuri gali lemti galvos, kaklo ir nugaros skausmus. Tačiau stresas taip pat gali kontroliuoti tai, kaip žmonės jaučia skausmą. Vienas tyrimas parodė, jog stresas vaikams lėmė daug stipresnį pilvo skausmą, kuris normaliomis sąlygomis turėtų būti toleruojamas.
Sumažėjęs vaisingumas.
Stresas gali paveikti tiek moterų, tiek vyrų reprodukcinę sveikatą. Stresas gali sukelti menstruacinio ciklo sutrikimus, kurie lemia sutrikusią ovuliaciją bei ciklo nereguliarumą. Vyrams didelis streso kiekis gali sumažinti spermatozoidų skaičių.
Karščio pylimas.
Normalu daugiau prakaituoti jaučiant stresą. Tačiau ilgalaikis stresas gali lemti nenormalų prakaitavimą, ypač moterims menopauzėje – stresas gali lemti karščio pylimą.
Gumulas gerklėje.
Stresą jaučiantys žmonės dažnai skundžiasi „gumulu“ gerklėje. To priežastis – raumenų susitraukimas nerimo metu, kuris lemia sunkumo ryti jausmą.
Paaštrėjusi uoslė ir spengimas ausyse.
Tyrimai rodo, jog streso hormonai lemia paaštrėjusią uoslę. To priežastis – organizmas bando identifikuoti viską, kas gali būti pavojinga. Kiti žmonės girdi cypimą ausyse. Šį jausmą sukelia limbinė sistema – smegenų dalis, kuri reaguoja į stresą.
Pilvo pūtimas, padažnėjęs šlapinimasis.
Tyrimai rodo, jog egzistuoja smegenų-žarnyno ryšys, rodantis, jog smegenų ir žarnyno veikla itin susijusi. Dėl šios priežasties padidėjęs streso lygis gali lemti pilvo pūtimą.
Žarnynas taip pat turi savo nervų sistemą – enterinę nervų sistemą, kuri komunikuoja su smegenimis. Dėl to stresas taip pat gali lemti viduriavimą, vidurių užkietėjimą. Stresas taip pat gali lemti ir padažnėjusį šlapinimąsi.
Dažnesnės infekcijos.
Stresas neigiamai veikia imuninę sistemą, todėl lėtinis stresas didina ir infekcijų riziką. Tyrimai rodo, jog stresas silpnina imuninę sistemą mažindamas baltųjų kraujo kūnelių kiekį, kurie itin svarbūs kovojant su infekcija.