Tačiau, kita vertus, jums turėtų geriau sektis matematika, rašo dailymail.co.uk.
Naujas tyrimas nustatė reikšmingą sąsają tarp žmonių vyraujančios rankos ir sugebėjimų atlikti aritmetines užduotis, tačiau šis ryšys taip pat kinta, nelygu žmogaus amžius ir lytis.
Liverpulio universiteto ir Milano universiteto psichologai Italijoje atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 2300 moksleivių nuo 6 iki 17 metų.
Mokslininkai prašė jų atlikti virtinę matematinių užduočių, įskaitant paprastus veiksmus ir sudėtingesnes lygtis.
„Tyrimas parodė, kad tarp kairiarankiškumo ir dešiniarankiškumo bei matematinių sugebėjimų egzistuoja šioks toks, bet reikšmingas ryšys“, - sakė Giovanni Sala, atlikęs šį tyrimą.
Tačiau šis ryšys yra komplikuotas.
„Nustatėme, kad tam tikros rankos dominavimas numato matematinius gebėjimus įvairiais būdais, nelygu amžius, užduoties pobūdis ir lytis“, - sakė G. Sala.
„Žinau, kad nelengva tai perteikti. Mes atlikome penkis eksperimentus ir per kiekvieną iš jų ryšys tarp matematikos ir polinkio naudoti vieną ar kitą ranką būdavo skirtingas“.
„Tarp paauglių berniukų stiprūs kairiarankiai buvo geriausias pavyzdys“.
„Vaikų grupėje tiek ryškūs kairiarankiai, tiek ryškūs dešiniarankiai matematikos srityje buvo silpniausi, nepaisant jų amžiaus“.
Visų dalyvių tam tikros rankos vyravimo stiprumas buvo vertinamas pagal „Edinburgh Handedness Inventory“ anketą, kuri nustato, kiek stipriai žmogus yra kairiarankis, dešiniarankis ar vienodai valdantis abi rankas.
Tuomet mokslininkai analizavo matematikos uždavinių rezultatus, atsižvelgdami į kairės ar dešinės rankos dominavimo mastą.
Smegenų darbas didele dalimi priklauso nuo „šališkumo pusrutuliams“ – skirtingų funkcijų priklausomybės arba nuo kairės, arba nuo dešinės smegenų pusės.
„Tam tikros rankos dominavimas yra netiesioginė smegenų laterališkumo išraiška“, - teigė G. Sala.
„Pavyzdžiui, maždaug 30 proc. kairiarankių turi geriau išsivysčiusius dešiniuosius smegenų pusrutulius, kurie yra susiję su erdviniais gebėjimais. Taigi vienos ar kitos rankos dominavimas gali atspindėti specifinius smegenų modelius, turinčius įtakos pažinimui, kuris, savo ruožtu, daro įtaką matematiniams sugebėjimams“, - sakė jis.
Kai kurie mokslininkai mano, kad polinkis viską daryti kaire, o ne dešine ranka, priklauso nuo to, kaip šis šališkumas vystėsi gimdoje, kai formavosi pamatinės smegenų struktūros.
„Taip pat nustatėme, kad vienos ar kitos rankos dominavimo laipsniui ir matematiniams gebėjimams įtakos turėjo amžius, matematinių užduočių pobūdis ir lytis“, - teigė G. Sala.
Pavyzdžiui, stipriausiai lateralizuoti vaikai, t.y. tie, kurie buvo ryškūs kairiarankiai arba ryškūs dešiniarankiai, matematines užduotis atliko prasčiau už likusius bendraamžius.
„Tačiau šis efektas išyko tarp kairiarankių paauglių berniukų, kurie pasirodė kur kas geriau už kitus savo bendraamžius“.
„Šiuos rezultatus reikėtų laikyti ne galutiniais, o tik žingsniu kuriant naują ir aiškesnį šio reiškinio modelį – modelį, kuris apimtų visus iki šiol tarpusavyje nesiderinusius atvejus“, - pažymėjo jis.