Po įprastos infekcijos vaikui pasireiškė psichologiniai sutrikimai: gydytojai paaiškino, kodėl ir kada taip nutinka

Buvo saulėta 2007 metų rugsėjo diena, kai Garrettas Pohlmanas, kuriam tuomet buvo septyneri, grįžo namo iš mokyklos. Verkdamas jis įspėjo mamą, kad iš jų namų elektros lizdų sklinda radiacija. Jeigu jie išeis į lauką, paukščiai juos negyvai užkapos, tikino jis. Šiuos žodžius lydėjo keisti veido judesiai. Berniukas kaišiojo liežuvį ir trūkčiojo rankomis bei kojomis. Vos dieną prieš tai Garrettas buvo normalus vaikas. Paranoja ir tikai atsirado visiškai netikėtai, tačiau paaiškėjo, kad tai buvo siaubą keliančios psichinės ligos pradžia.

Galiausiai Garrettui pasisekė. Po trijų mėnesių ligoninėje atlikti skenavimai parodė bakterinę sinusų infekciją. Antibiotikų kursas padėjo išsivaduoti nuo infekcijos ir pastebimai palengvino jo psichinius simptomus. Garretas sirgo pediatriniu autoimuniniu – neuropsichiatriniu sutrikimu, susijusiu su streptokokine infekcija (angl. Paediatric Autoimmune-Neuropsychiatric Disorders Associated with Streptococcus, PANDAS).

Daugeliui kitų vaikų pasiseka kur kas mažiau; kai kurie iš jų patiria ilgalaikę žalą. Paprasčiau tariant, nerimą keliantis Garretto elgesys buvo nuo A grupės streptokoko – plačiai paplitusios infekcijos – pakrikusios imuninės sistemos pasekmė. (Panaši liga, kurią sukelia kitos infekcijos, vadinama Vaikų ūminiu neuropsichiatriniu sindromu (angl. Paediatric Acute-onset Neuropsychiatric Syndrome, PANS).

Tačiau daugelis gydytojų nėra girdėję nei apie PANDAS, nei apie PANS. Kai kurie iš jų atmeta šiuos sutrikimus kaip fikciją. Rekomendacijas dėl jų diagnozavimo ar gydymo pateikia labai nedaug šalių. Garretto motina Diana Pohlman sakė, kad ją „išsekino“ tie metai, kuriuos ji praleido agituodama medikus rimtai žiūrėti į šiuos sutrikimus.