Trečiadienį „The Lancet Psychiatry“ žurnale paskelbtame straipsnyje mokslininkai ragina nuodugniau stebėti psichinę sveikatą – tai turi būti pasaulinės reakcijos į pandemiją dalis. Kaip rodo penktadienio duomenys, visame pasaulyje virusu užsikrėtė daugiau nei 2,2 mln. žmonių, mirė daugiau nei 148 tūkst. žmonių.
Kaip rašo cnn.com, straipsnyje, kuris remiasi 24 psichikos sveikatos ekspertų, įskaitant neurologus, psichiatrus, psichologus ir visuomenės sveikatos ekspertus, darbu, taip pat pažymima, kad apie patį COVID-19 poveikį žmonių nervų sistemai žinoma yra nedaug.
Pasak straipsnio, kiti koronavirusai prasiskverbė į centrinę nervų sistemą. Ekspertai perspėja, kad, siekiant suvokti galimą COVID-19 poveikį žmogaus smegenims ir nervų sistemai, skubiai reikia atlikti daugiau tyrimų. Taip pat būtina duomenų bazė, skirta stebėti COVID-19 poveikį smegenims ir žmonių psichologijai.
Mokslininkai pažymi, kad sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusas (SARS-CoV-2), sukeliantis COVID-19, gali užkrėsti smegenis ar paskatinti imuninę reakciją, kenkiančią pacientų smegenų funkcijai ir psichikos sveikatai.
Straipsnyje apžvelgiama daugiau nei dviejų tūkst. psichikos problemų patirties turinčių, juos palaikančių artimųjų, sveikatos priežiūros specialistų, mokslininkų ir nesusijusių, bet šia tema besidominčių žmonių apklausa bei daugiau nei tūkstančio Jungtinės Karalystės gyventojų apklausa. Jame pabrėžiama, kad visuomenė jau nerimauja dėl koronaviruso sąsajų su psichikos sveikata, taip pat nerimauja dėl socialinės izoliacijos ir socialinio atstumo poveikio savijautai, įskaitant augantį nerimą, stresą ir depresiją.
Daugelis apklausos dalyvių teigė, kad nerimauja dėl to, jog gali sutrikti jų psichikos sveikata, o pandemijos metu psichikos sveikatos gydymo paslaugos bus neprieinamos. Tokį pat nerimą juto ir žmonės, besibaiminantys dėl to, kad izoliacijoje ims jaustis vieniši.
Neigiamas socialinio griuvimo poveikis
Kovo pabaigoje – tuo metu, kai Jungtinėje karalystėje buvo paskelbtos karantino priemonės – atliktos apklausos dalyviai taip pat nerimavo ir dėl kitų pandemijos keliamų sunkumų, įskaitant finansines problemas.
„Kalbėjomės su gyventojais – tyrimui atrinktais asmenimis. Jie pasakojo apie didelį nerimą, depresiją, stresą – šie dalykai buvo vertinami rimčiau nei fizinės ligos baimė“, – trečiadienį vykusioje trumpojoje spaudos konferencijoje sakė Edas Bullmore‘as, Kembridžo universiteto Psichiatrijos fakulteto vadovas.
Mokslininkai teigia, kad teikiant paramą prioritetas turėtų būti skiriamas priekinėse fronto linijose atsidūrusiems medikams ir tokioms pažeidžiamoms grupėms kaip senyvi ir anksčiau psichikos sveikatos problemų turėję žmonės.
Saugumo tinklo kūrimas
Straipsnyje taip pat raginama sprendžiant psichikos sveikatos problemas ir didinant gyventojų atsparumą pasitelkti įrodymais grįstas programas ir gydymo priemones, kurios būtų pasiekiamos ir nuotoliniu būdu – telefonu ar kompiuteriu.
Mokslininkai taip pat įspėjo, kad pandemijos metu galima sulaukti nerimo ir „reakcijų į krizę“ stiprėjimo. Taip pat egzistuoja rizika, kad nerimą ir depresiją patiriančių, į savižudybę ar savęs žalojimą linkusių žmonių skaičius augs, nors taikant tinkamas apsaugos priemones jį būtų galima sumažinti.
Ekspertai atkreipė dėmesį į 2003-ųjų SARS epidemijos statistiką: 30 proc. išaugo vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių savižudybių skaičius. Su viruso protrūkiu taip pat susijęs faktas, kad 29 proc. sveikatos priežiūros srities darbuotojų patyrė „galimas emocines kančias“, o 50 proc. pasveikusių pacientų, pasak mokslininkų, ir toliau juto nerimą.
Reikia veikti nedelsiant
Tyrėjai įspėjo, kad pandemijos poveikio psichikos sveikatai moksliniai tyrimai ir jų finansavimas turi būti pradėti dabar, nes koronaviruso protrūkis greičiausiai dar kurį laiką darys neigiamą įtaką žmonių gyvenimui.
„Pavartosiu sporto analogiją: dabartinė situacija nėra tik vienerios rungtynės; žinome, kad yra didelė atsakomųjų varžybų tikimybė“, – sakė Švedijos Upsalos universiteto Psichologijos fakulteto dėstytoja Emily Holmes.
Ji pridūrė, jog tyrimus būtina atlikti tuojau pat, jei norime tinkamai pasirūpinti gyventojais ilgalaikėje perspektyvoje. „Jeigu gerai sužaisime vienerias rungtynes, įgysime patirties ir būsime labiau pasiruošę ateičiai“, – tvirtino E. Holmes.
Ekspertai perspėjo, kad koronavirusas gali padaryti plataus masto žalos visuomenei, jeigu nebus finansuojami ir atliekami tyrimai pandemijos poveikiui psichikos sveikatai nustatyti.
„Padidėjusi socialinė izoliacija, vienišumas, nerimas dėl sveikatos, stresas ir ekonomikos nuosmukis – visi šie veiksniai gali pakenkti žmonių psichikos sveikatai ir gerovei“, – pareiškime teigė Glazgo universiteto sveikatos psichologijos dėstytojas ir vienas iš tyrimo autorių Rory O’Connoras.
„Jeigu nieko nedarysime, kyla rizika, jog padaugės psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip nerimas ir depresija, probleminio elgesio atvejų, pavyzdžiui, alkoholio ir narkotikų vartojimas, azartiniai lošimai, patyčios internete, ir neigiamų socialinių padarinių, kaip antai benamystė ir nutrūkę santykiai.
Šios problemos mastas yra pernelyg didelis, kad galėtume ją ignoruoti tiek kalbant apie potencialų poveikį individualiems žmonėms, tiek visuomenei apskritai, – tęsė jis. – Nepaisant to, kad dėl šios situacijos kai kurie iš mūsų jaučiasi įkalinti, neturėtume jaustis bejėgiai. Galime išspręsti šią problemą, jeigu veiksime dabar.“