„Dažnai mes norime naujo ir naujo, kad būtų geriau, bet iš tikrųjų nieko neatsisakome. Mes teoriškai svajojame apie tai, kad būtų geriau, bet praktiškai mes darome viską, kad niekas nepasikeistų. Bet kokie pokyčiai prasideda nuo to, kad žmogus kažko atsisako. Jeigu kėdė užimta, tai niekas ir neatsisės, o mes norime, kad pradžioje atsisėstų, o po to mes kažką atlaisvinsime. Tokiu būdu mes darome viską, kad tik tie pokyčiai neįvyktų“, - laidoje „Mano sveikata“ sakė M. Daugelavičius.

Pasak jo, žmogus bijo kažko atsisakyti, bijo turėti tą konstruktyvią destrukciją, o kažkuria prasme tas destruktyvus elementas turi būti žmogaus gyvenime – kažkuria prasme reikia mokėti savo gyvenimą griauti. Tad, M. Daugelavičiaus teigimu, žmogus turi eiti iš komforto zonos, nes ji neskatina žmogaus tobulėti.

Marius Daugelavičius
„Komforto zona dažniausiai pavirsta saugumo zona. Pradžioje tai yra žmogui kažkas malonu, ir jis nori, kad tas būtų, o po kiek laiko nieko malonaus iš to nebėra, bet tiesiog tai patampa įpročiu. Jam jau tai nebeįdomu, nebemalonu, jau tai išsisėmė, bet šito paleisti aš nenoriu, nes kur aš eisiu ir ką darysiu, ir t.t. ir t.t.“ – kalbėjo psichologas.

Pirmasis jo pasiūlymas tokiu atveju – tai inventorizacija, savo gyvenimo peržiūrėjimas.

„Paimame popieriaus lapą ir susirašome, kas, mano nuomone, mano gyvenime jau atgyveno – tai, kas man jau nebepadeda eiti į priekį, o trukdo. Kada mes parašome tokį sąrašą, tada mes truputėlį nuo jo „atsiklijuojame“, - sakė M. Daugelavičius.

Tada, pasak jo, reikėtų elgtis konkrečiai: pavyzdžiui, jei mūsų netenkina, kad vakarais žiūrime televizorių, šią veiklą iš sąrašo turėtume išvis išbraukti. „Jeigu mes kažką keičiame, reikia keisti ryžtingai, nes palaipsniui kažką daryti yra labai sunku.“

Visą laidos „Mano sveikata“ įrašą klausykite ČIA.