Apie tai, kokį vaidmenį žmogaus mityboje atlieka psichologija, Šeškinės poliklinikos Lytinės ir reprodukcinės sveikatos kabineto organizuotame renginyje pasakojo medicinos psichologė Roberta Maigienė.
Maisto pasirinkimo strategijos
„Maisto pasirinkime dalyvauja daug įvairių faktorių, tačiau trys pagrindiniai: gyvenimo eiga, veiksniai ir asmeninės mitybos sistemos“, – sako psichologė.
Ji atskleidžia, jog besirinkdamas, ką valgyti, žmogus naudojasi keletu mąstymo strategijų. Viena iš jų – derybos. „Tai procesas, kurio metu žmogus renkasi prioritetines vertes. Pavyzdžiui, kai turime rinktis arba sveiką, arba skanų patiekalą. Kai kurie žmonės turi dominuojančias vertes, o kitų pasirinkimas gali keistis priklausomai nuo situacijos“, – sako R. Maigienė.
Kita jos įvardinta strategija – pusiausvyros palaikymas. „Tai procesas, kurio metu bandome bent iš dalies patenkinti įvairias vertes“, – aiškina psichologė. Tokio mąstymo pavyzdžiai: sveiko maisto valgymas darbo dienomis, o savaitgaliais sau leidžiama pasilepinti, todėl valgomi saldumynai ir kitas nesveikas maistas; taupumas maisto produktams įprastomis dienomis ir išlaidumas per šventes.
Medicinos psichologė įvardija ir daugiau įvairių maisto pasirinkimo strategijų, kurias mes, apie tai net nesusimąstydami, kasdien taikome savo gyvenime: rutina („kasdien pusryčiams valgau dribsnius“), pašalinimas („niekuomet nevalgau desertų“), ribojimas („geriu daugiausia du kavos puodelius per dieną“), papildymas („kasdien su maistu suvalgau daug salotų“).
Maistas ir emocijos
„Didelę įtaką žmogaus mitybai turi susiformavę idealai. Jie atspindi nusistovėjusias normas, ką ir kaip žmogus turėtų valgyti“, – tikina R. Maigienė. Nors apie tai dažnai nesusimąstome, tačiau aplinka turi didelę įtaką tam, ką valgome.
Tikriausiai ne kartą girdėjote pasakymą, jog „mamos maistas yra pats skaniausias“. Pasirodo, žmonės yra linkę valgyti tokį maistą, kurį valgo jų artimieji, aplinkiniai ar tokį, kuris yra vertinamas jų kultūroje. Žinoma, svarbu ir tai, jog tam tikri produktai vienai kultūrai yra labiau prieinami nei kitai.
Didelę įtaką maisto pasirinkimui turi ir žmogaus emocijos. „Turbūt mums visiems pažįstamas atvejis, jog, kai esame nusiminę ar patiriame neigiamas emocijas, valgome maistą, kuris mums suteikia malonumą ir nusiraminimą“, – sako medicinos psichologė.
Pasako jos, esame linkę rinktis maistą, kuris veikia emocijas. „Tyrimais įrodyta, kad žmonės, kurie serga depresija, dažniau maitinasi chaotiškai, praleidinėja valgymus ir panašiai. Daugiau suvokto patiriamo streso mityboje yra susiję su riebesnio maisto vartojimu, dažnesniu užkandžiavimu“, – teigia R. Maigienė.
„Didelės reikšmės maisto pasirinkimui turi ir tai, kaip žmogus save mato, kokius bruožus sau priskiria. Pavyzdžiui, jeigu žmogus save laiko sveikai besimaitinančiu, mažesnė tikimybė, jog jis vartos nesveiką maistą“, – pasakoja psichologė.
Maisto vertės ir reikšmės psichologijoje
Ištekliai, maisto prieinamumas, finansai, vieta, kurioje esame taip pat daro įtaką maisto pasirinkimui. Visi šie ir anksčiau minėti veiksniai žmogaus psichikoje yra paverčiami maisto pasirinkimu.
„Kaip tai vyksta? Mūsų asmeninė mitybos sistema susideda iš tam tikrų maisto verčių ir reikšmių, kitaip tariant, maistui priskiriame tam tikras prasmes ir interpretacijas. Jos gali kisti gyvenimo eigoje,“– aiškina R. Maigienė.
Ji pateikia maisto verčių pavyzdžius: skonis, patogumas, kaina (pinigai, kuriuos mes esame pasiruošę išleisti tam tikriems produktams).
Anot psichologės, maistas yra svarbus ir kalbant apie santykių palaikymą. „Namuose yra žmogus, kuris tuo metu atsakingas už mitybą, tad jis kartu rūpinasi ir kitų šeimos narių ar aplinkinių poreikiais“, – teigia R. Maigienė. Tai vienas iš būdų išreikšti rūpestį ir kitus palankius jausmus aplinkiniams.
Ji išskiria ir daugiau įvairių maisto verčių, tokių kaip: kokybė, įvairovė, religiniai įsitikinimai ir kitos.
Kaip savęs priėmimas ir kūno vaizdas susijęs su mityba?
„Mūsų kūno vaizdas – vidinis paveikslas, atskleidžiantis, kaip žmogus mato savo kūną. Tai pojūtis, žmogaus jausmai savo kūno atžvilgiu, o ne tikras vaizdas“, – sako psichologė. Anot jos, nepasitenkinimas savo kūnu gali motyvuoti pradėti sveikai maitintis, bet gali ir nuo to sulaikyti. Pavyzdžiui, pirmu atveju keistis skatina noras atrodyti kitaip, o antruoju – nepasiekiami rezultatai, lūkesčiai.
R. Maigienė pastebi, jog dažnai žmonės pasiryžta pradėti kokius nors pokyčius savo mityboje, tačiau tai netrunka ilgai. „Mūsų pasirinkimo modelyje taip pat veikia paslėptas faktorius – motyvacija. Kuo labiau mūsų motyvacija yra vidinė, tuo lengviau išlaikyti pasiryžimą pokyčiams. Tad svarbiausias klausimas, ar pats žmogus nori keistis, ar jį tai skatina daryti kažkokie išorės veiksniai“, – atskleidžia psichologė.