„Konsultuojami pacientai terapijų metu mokomi psichologinių technikų, kurios, jų nuomone, jiems padėjo iš naujo priimti kūno pokyčius, pažinti savo pasikeitusias galimybes, kontroliuoti situacinį nerimą, lengviau užmigti, mažiau jaudintis, ramiau priimti esamą situaciją ir laukti gydymo rezultatų, atrasti džiaugsmus kasdienybėje, palengvino bendravimą su artimaisiais“, – pasakojo L. Šopienė.
Anot pašnekovės, onkologinės ligos diagnozė visuomet yra netikėta, todėl nėra būdo, kaip pasirengti išgirsti šią diagnozę. Vėžio diagnozė, atsinaujinusi liga, pablogėjusi būklė, nuolatiniai sveikatos patikrinimai ir įvairios gydymo procedūros dažniausiai yra lydimos ne pačių laukiamiausių reakcijų: nerimo, nežinios, bejėgiškumo, liūdesio, pykčio, netikėjimo, mirties baimės, panikos jausmo, šoko.
„Natūralu, kad žmonės taip reaguoja į netikėtą ar stresinę situaciją, tačiau jei tokie slegiantys jausmai užsitęsia, jie gali pradėti trukdyti organizmui funkcionuoti, o jis ir taip turi įveikti nemažą gydymo krūvį. Susidūrus su vėžiu, pagalbos kreiptis patartina ne tik į gydytojus, tačiau ir psichologus ar psichoterapeutus. Padedant profesionalams galima greičiau susitvarkyti su kylančiu nerimu, baime, prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos, gyvenimo būdo, priimti kūno pasikeitimus, išmokti išreikšti savo jausmus, nurimti, išmoktų psichologinių technikų pagalba padėti sau priimti esamą situaciją“, – sakė L. Šopienė.
Skirtingos pagalbos formos, tikslas vienas – padėti
Nemokamą psichologinę pagalbą visiems žmonėms, susidūrusiems su onkologine liga, siekia užtikrinti asociacija „Kraujas“, organizuodama individualias psichologo konsultacijas, seminarus, tęstinius grupinius užsiėmimus, savipagalbos – emocinės paramos grupes, rašoma pranešimus spaudai.
Kokią psichologinės pagalbos formą rinktis, pasak psichologės, kiekvienas žmogus turi nuspręsti pagal save.
„Greičiausiai nėra vieno teisingo atsakymo, kas yra geriau, ar individualios konsultacijos, ar savipagalbos paramos grupė, ar seminaras. Visi užsiėmimai turi pagrindinį tikslą – padėti pacientui suprasti, kas vyksta su juo, kas jam yra geriausia, kaip jis gali su savo turimomis duotybėmis padėti pats sau. Skiriasi tik procesas. Kas nori dirbti daugiau asmeniškai su savimi ir asmeniniais sunkumais, tikriausiai rinksis individualias konsultacijas. Grupiniuose užsiėmimuose yra daugiau psichologinio švietimo ir keitimosi savo patirtimi, dalijimosi jausmais bei dabartinės situacijos keliamais sunkumais. Seminarų metu yra pateikiama daugiau koncentruota informacija, kuri taip pat yra naudinga, juose atsakoma į kylančius klausimus.
Kadangi žmonės labai skirtingai reaguoja tiek į diagnozę, tiek į gydymą, tiek į patikrinimus, tad ir užsiėmimus renkasi pagal savo poreikį, kuris procesas jam yra priimtinesnis, kas jam yra naudingiau šiuo momentu. Tad ir pasirinkti kurį užsiėmimą lankyti reikėtų atsižvelgiant į savo vidinį poreikį, kas šiuo metu atrodo teisinga ar būtina“, – aiškino L. Šopienė.
Psichologė džiaugėsi, jog stereotipas, esą kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą yra gėdinga arba pagalbos kreipiasi tik „silpni“ žmonės, nyksta: „Priešingai, daugėja pacientų, kurie drąsiau kreipiasi pagalbos suprasdami ir tikėdami, kad na taip, jie gal gali ir vieni įveikti kylančius sunkumus, tačiau su profesionalų pagalba juos įveiks lengviau ir greičiau. Daugėja pacientų, kurie supranta, kad tam tikros psichologinės technikos padeda išgyventi sunkumus, priimti pasikeitimus, sumažinti nerimą ar bejėgiškumo jausmą, atrasti vidinę ramybę, gyvenimo džiaugsmą.“
Nemokami renginiai – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose
Asociacija „Kraujas“ kviečia dalyvauti nemokamuose seminaruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Vilniuje vyksta individualios psichologo konsultacijos, užsiėmimų ciklai ir savipagalbos – emocinės paramos grupė.
„Kylančius išgyvenimus yra naudinga ir prasminga aptarti saugioje, neutralioje erdvėje su žmonėmis, taip pat turinčiais ligos patirtį, tam, kad būtų galima sėkmingiau judėti sveikimo link, kad gydymosi metu nebūtų taip baisu ir būtų daugiau atsakymų nei klausimų, kad pasibaigus gydymui nesijaustumėte tokie vieniši ir pasimetę, kad atrastumėte šiandienos grožį ir vertę, nepaisant slegiančios nežinomybės, kas ir kaip bus rytoj, po metų, po dviejų“, – sakė asociacijos „Kraujas“ vadovė Ieva Drėgvienė.
Renginiai yra nemokami ir yra skirti visiems su onkologine liga susidūrusiems žmonėms – tiek pacientams, tiek jų artimiesiems. Norint dalyvauti užsiėmimuose, reikalinga išankstinė registracija. Informacija apie renginius yra skelbiama ir nuolat atnaujinama www.kraujas.lt.