Savižudybė – kompleksinis reiškinys, turintis daugiau nei vieną priežastį. Įvairios patirtys kiekvieną iš mūsų paveikia skirtingai, tad skiriasi ir savižudybės priežastys, kurių būna ne viena. Savižudybė nėra problemų sprendimo būdas, tai yra savo gyvenimo ir gyvybės nutraukimas, todėl susidūrus su sunkumais, svarbu pasistengti įžvelgti, jog esama alternatyvų savižudybei ir problemų įveikimo galimybių. Svarbu kreiptis pagalbos, nes ir vienas nuoširdus pokalbis gali išgelbėti net gyvybę.
Higienos institutas informuoja, ką daryti, kai asmuo turi minčių apie savižudybę, ir pristato savižudybės rizikos veiksnius bei pagalbos galimybes.
Ką daryti, jei galvojate, jog žmogus turi minčių apie savižudybę?
„Visų pirma, rekomenduojama tiesiogiai paklausti, ar žmogus galvoja apie savižudybę, išklausyti ir nesmerkti. Pokalbį galima pradėti, pavyzdžiui, nuo: „Pastaruoju metu tu atrodai viskuo nusivylęs (nusivylusi). Ar gali būti, kad tau kyla minčių apie savižudybę?“. Sulaukus atsakymo, reikėtų paprašyti papasakoti, kas slegia. Nuoširdus ir atviras pokalbis gali palengvinti sunkius jausmus. Niekada nereikia nuvertinti žmogaus ketinimų rimtumo, smerkti ar kaltinti“, – sako Higienos instituto Psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos skyriaus vadovė Sandra Getautė.
Ji priduria, jog, „jei asmuo sutinka kreiptis pagalbos, galite padėti jam ieškant psichikos sveikatos specialisto, tariantis dėl pirmosios konsultacijos, palydėti, kad būtų drąsiau. Svarbu visos atsakomybės neprisiimti vienam ir į pagalbą pasitelkti kitus, tada daug lengviau būti su kylančiais jausmais. Taip pat drauge gali būti lengviau motyvuoti žmogų, kad jis kreiptųsi pagalbos. Jei asmuo nenori kreiptis į specialistus, patys galite pasiteirauti specialistų, kokių veiksmų imtis toliau.“
Jei artimojo sveikatai ar gyvybei iškilusi akivaizdi grėsmė (ėmėsi ar ketina imtis savižudybės veiksmų), reiktų paskambinti trumpuoju numeriu 112 ir iškviesti pagalbą arba vykti į artimiausios ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių.
Kokie yra savižudybės rizikos veiksniai?
S. Getautė pasakoja, jog „asmenys, patiriantys savižudybės grėsmę, gali stengtis slėpti savo jausmus, tačiau dažniausiai savižudybės rizikos ženklus vis tiek galima įžvelgti. Galima pastebėti kalbos, nuotaikos, elgesio pokyčius ar atkreipti dėmesį į neseniai nutikusius įvykius, galinčius paveikti artimojo savijautą. Svarbu ieškoti ne konkretaus ženklo, o pokyčio. Pavyzdžiui, žmogaus kalboje gali būti girdima neviltis, negebėjimas įžvelgti ateities planų, asmuo gali jaustis našta kitiems, kalbėti apie savo bevertiškumą ar vienatvę, norą mirti. Gali būti pastebima prastėjanti nuotaika, nerimastingumas, dirglumas, pyktis, gėda, kaltė, bejėgiškumas, neviltis ar staigus palengvėjimas, pagerėjusi nuotaika.“
Elgesyje gali būti pastebimas socialinis atsiribojimas, atsitraukimas nuo įprastų ar mėgstamų veiklų, nesirūpinimas asmenine higiena ir išvaizda, neatsargus, rizikingas elgesys, pakitę mitybos įpročiai, staigūs svorio pokyčiai, nemiga ar mieguistumas. Gali pasireikšti padidėjęs psichoaktyvių medžiagų vartojimas, asmeniškai svarbių ar brangių daiktų išdalijimas, artimų žmonių lankymas, siekiant atsisveikinti, savižudybės būdų, priemonių paieška ir kiti aktualūs požymiai.
Pagalbos galimybės
Pagalba Psichikos sveikatos centruose yra nemokama, visuomenės sveikatos biuruose teikiamos nemokamos psichologinės konsultacijos. Savižudybių prevencijos tema veikia nacionalinė interneto svetainė www.tuesi.lt., kur asmenims, patiriantiems savižudybės grėsmę, teikiama visa reikalinga informacija apie pagalbos būdus sau ar kitam ir aktuali informacija specialistams.
Ištikus krizei dėl artimojo ar bendradarbio bandymo nusižudyti, savižudybės, galima kreiptis ir nemokamu trumpuoju numeriu 1815. Skambučių centre dirbantys profesionalūs psichologai konsultuoja visus gyventojus savižudybės grėsmės atpažinimo, reagavimo, ryšio užmezgimo ir motyvavimo kreiptis pagalbos klausimais, prireikus – teikia skubią pirmąją psichologinę pagalbą. Jei reikia, gali atvykti mobili psichologų komanda, kuri suteikia pagalbą vietoje.