Tačiau tik pažiūrėję jį antrą ar trečią kartą švedų kalbos nemokantys žiūrovai supranta, kad jie klausosi dainelės, mokančius vaikus apie penius ir vaginas, rašo metro.co.uk.
Kai kuriuos dainos žodžius galima išversti taip: „Štai dideliu greičiu atėjo penis“, „Vagina šauni, geriau tuo patikėkite, netgi senos moteriškės. Ji tiesiog sėdi čia taip elegantiškai“. Teigiama, kad švedų kalba tai skamba ne taip keistai.
Vienos minutės trukmės filmukas, pavadinimu „Snoppen och Snippan“, buvo sukurtas Švedijos vaikų programai „Bacillakuten“. Jame skamba vaikiški penio ir vaginos pavadinimai „snipp“ ir „snopp“.
„Bacillakuten“ atstovai paskelbė šį filmuką savo „Facebook“ paskyroje, kur jis buvo peržiūrėtas daugiau kaip 500 tūkst. kartų.
Tačiau nuomonės apie šią dainelę yra skirtingos. Kai kurie komentatoriai pasisakė taip agresyviai, kad „Bacillakuten“ atstovams teko įsikišti ir priminti, kad šios programos paskyroje lankosi daug vaikų.
Vienas vartotojas rašė: „Kokia puiki daina apie pačius natūraliausius dalykus. Manau, kad pagal šią dainelę labiausiai šokinėjo mano dukrelė“.
Kitas asmuo buvo ne toks sužavėtas ir teigė: „Kaip tokiam filmukui buvo uždegta žalia šviesa, yra keisčiausias metų dalykas, o šiais metais praėjo vos aštuonios dienos“.
Dainelės vaizdo klipą galite peržiūrėti čia.
Visą dainelę galite rasti čia.
Filmuką vadina gražiu
Vaizdo filmuką peržiūrėjęs gydytojas psichoterapeutas seksologas Viktoras Šapurovas patikino, kad jis – labai gražus, tačiau per mažai informatyvus.
„Filmukas – pozityvus, anatomija taip gražiai pateikta, kad nėra jokio nemalonaus prieskonio ar gašlumo. Sakyčiau, kad tai – šviesus kūrinys, tinkantis bet kokio amžiaus vaikams, tačiau paaugliams jau reikėtų daugiau informacijos, tikslumo“, – DELFI sakė jis.
Tačiau specialistas nesiryžo spėti, kodėl vos prieš kelias dienas įdėtas vaizdo filmukas sulaukė jau daugiau nei milijono peržiūrų.
„Žmonėms gal malonu žiūrėti“, – spėjo V. Šapurovas.
Išpopuliarėtų ir Lietuvoje
Anot jo, filmuką būtų galima išversti ir rodyti vaikams, kurie gyvena Lietuvoje – nieko šokiruojančio jame nėra.
„Filmuke rodomi labai gražūs santykiai, lyties organai atrodo labai smagiai, nedemonstruojama jokia agresija, prievarta, tik norėtųsi daugiau informacijos. Problema galėtų kilti tik dėl to, kad tėvai – labai įvairūs. Tikiu, kad filmukas vieniems gali atrodyti labai baisus, jiems patarčiau filmuko vaikams nerodyti, tačiau nepamiršti lytiškai šviesti vaikus. Svarbu, kad vaikai nustotų bijoti kalbėti apie tokius dalykus ir neimtų perdėtai tuo domėtis. Nesveikas susidomėjimas kelia aistras ir problemas ten, kur jų turėtų nebūti“, – pabrėžė V. Šapurovas.
Jis sutiko, kad vaikams šis filmukas greičiausiai tiesiog sukeltų juoką ir tikrai nepadarytų jokios žalos.
„Informacija apie lytinį gyvenimą vaikams turėtų būti pateikta paprastai, nedemonstruojant kaltės jausmo, kažkokių blogų dalykų. Reikia skatinti vaikus bendrauti, suprasti. Puiku, kad šiame filmuke nėra jokio skatinimo mylėtis. Manau, kad nieko skatinti ir nereikia, kai jaunuoliai subręsta, suauga, įsimyli, natūralu, kad ir pradeda mylėtis“, – sakė jis.
Lietuvos tėvus šokiruotų, vaikus – prajuokintų
Vis dėlto psichologė Giedrė Gutautė-Klimienė pastebi, kad filmuko formatas – nelietuviškas. Anot specialistės, greičiausiai toks filmukas Lietuvoje neprigytų, nes jo vaikams rodyti neleistų tėvai.
„Filmuke labai žaismingai, paprastai kalbama apie lyties organus. Pateikiama, kad tai yra kiekvieno mūsų kūno dalis, tačiau Lietuvoje ilgą laiką, pavyzdžiui, Tarybiniais laikais, seksualinės temos iš viso buvo tabu, tad greičiausiai šis filmukas Lietuvai – pernelyg atviras. Lietuviams šis filmukas gali kelti šoką – kaip čia taip piešiami lytiniai organai. Tai gali sukelti daug emocijų ir skirtingų reakcijų“, – spėjo specialistė.
Anot jos, neigiamą reakciją filmukas gali iššaukti ir tarp vaikų, nes lytiniai organai dažniausiai siejami su nepatogumu ir gėda. Pasak psichologės, tikėtina reakcija – išsidirbinėjimas, pajuoka, drovumas. G. Gutautės-Klimienės pripažįsta, kad bendrauti lytinio gyvenimo temomis per filmukus su vaikais galima, tačiau jie turėtų būti šiek tiek kitokie.
„Vaikas turi galėti klausti ir turėti teisę gauti atsakymus. Tačiau ir filmukas, knygutė gali būti tam tikri atsakymai. Tiesa, reikėtų parinkti tinkamą švietimo priemonę, kuri būtų patvirtinta ne vieno specialisto“, – patarė ji.