„Tiek užsienio šalių patirtis, tiek mūsų atliktas nacionalinis tyrimas rodo, kad kuo žmonės turi didesnės patirties psichikos sveikatos sunkumų lauke, savo artimoje aplinkoje ar asmeninės patirties, tuo yra palankesnis požiūris į psichikos sveikatos sutrikimus, jų patiriančius žmones arba geresnės žinios apie psichikos sveikatą ir kaip ja tinkamai rūpintis“, – antradienį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) surengtoje spaudos konferencijoje teigė sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė.
Vis dėlto, kaip parodė tyrimas, ketvirtadalis gyventojų nenorėtų gyventi kaimynystėje su psichikos sveikatos sutrikimų turinčiu žmogumi. Du trečdaliai Lietuvos gyventojų teigia, kad nepasitikėtų tokio asmens atliekamu darbu, o kas penktas pritaria nuostatai, kad psichikos sveikatos sunkumų patiriantys vaikai neturėtų mokytis bendrojo ugdymo įstaigoje.
„Tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos žmonėms dar stinga palankaus požiūrio į psichikos sveikatą, skatinančio pripažinti psichikos sveikatos problemas ir ieškoti reikiamos pagalbos, yra nemaža visuomenės dalis, kuriai trūksta žinių, tačiau jie nėra nei savęs, nei kitų stigmatizuojanti. Didžiausias iššūkis, kurį iliustruoja duomenys, – tai gebėjimas suprasti ir priimti psichikos sveikatos sutrikimus patiriančius žmones, atsisakymas išankstinių nuostatų, kurios dažnai trukdo gyventi, mokytis ar dirbti kartu“, – sakė patarėja S. Bieliūnė.
Siekdama mažinti su psichikos sveikata susijusią stigmą bei stiprinti palankias nuostatas į savo ar kitų žmonių psichikos sveikatą, SAM pristatė sukurtą prekės ženklą „Žvelk giliau“ ir Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvos pradžią. Nuo balandžio mėnesio turintys psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų patirties ar su jais susidūrę savo artimoje aplinkoje žmonės bus kviečiami savanoriauti ir tapti psichikos sveikatos ambasadoriais.
„Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva yra būtent ta iniciatyva, ta veikla, kur asmeninės patirties turintys, psichikos sveikatos sunkumų srityje esantys žmonės bus kviečiami dalytis labai skirtingose auditorijose apie savo patirtis taip mažindami distanciją tarp visuomenės skirtingų grupių“, – spaudos konferencijoje paaiškino S. Bieliūnė.
„Džiugu, kad Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva pasiskirsto po Lietuvą gana plačiai. Joje dalyvaus organizacijos, atstovaujančios skirtingas gyventojų amžiaus grupes: jaunimą, darbingo amžiaus asmenis, senjorus, taip pat turinčios skirtingą patirtį su psichikos sveikatos temomis: pogimdymine depresija, vaikų raidos sutrikimais, kriziniais įvykiais, savižudybių atvejais, priklausomybės ligomis ir kt. Ši įvairovė leis ne tik megzti socialinius kontaktus ir vykdyti stigmos mažinimo veiklas su skirtingomis bendruomenėmis, bet ir paliesti skirtingus stigmos pasireiškimo, jos daromos žalos aspektus“ – pabrėžė S. Bieliūnė.
Pasak jos, Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvoje per šiuos metus planuojama parengti 100 ambasadorių. Maždaug tiek pat planuojama ir renginių, į kuriuos įsitrauks minėtieji ambasadoriai. Taip pat planuojama įgyvendinti apie 2300 socialinio kontakto veiklų, t. y. kai psichikos sveikatos ambasadorius viešai ar privačiai dalijasi savo asmenine psichikos sveikatos sunkumų patirtimi su vienu ar keletu asmenų, skatindamas juos klausti, įsitraukti į pokalbį, dalytis grįžtamuoju ryšiu.
Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva prasidės balandžio mėnesį keturiolikoje nevyriausybinių organizacijų ir biudžetinių įstaigų, kurias koordinuos Higienos instituto Psichikos sveikatos centras.
Ambasadorių iniciatyva – psichikos sveikatos reformos plano dalis
S. Bieliūnės teigimu, Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva yra SAM vykdomos psichikos sveikatos reformos dalis. Anot ministro patarėjos, didelė dalis reformos jau yra įgyvendinta.
„Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyva yra visos psichikos sveikatos reformos plane. Tai yra viena iš iniciatyvų visuomenei šviesti. Bet paraleliai vyksta būtent psichologinės, psichoterapinės pagalbos prieinamumo didinimui skirtos veiklos ir nemaža jų dalis jau yra padaryta“, – žurnalistams teigė S. Bieliūnė.
„Psichikos sveikatos centruose buvo pakeista medicinos psichologų norma, siekiant turėti daugiau psichologų pirminiame lygmenyje. Visuomenės sveikatos biuruose yra teikiamos psichologinės gerovės paslaugos jau antrus metus iš eilės“, – vardino ministro patarėja.
„Matome, kad šios paslaugos yra labai paklausios ir jas žmonės gali ateiti ne gydytis, o tiesiog tada, kai susiduria su sunkumais ar stiprinti savo psichikos sveikatą“, – pridūrė ji.
Ministro patarėja nurodė, kad numatoma kurti naujas ir tobulinti esamas su psichikos sveikata susijusias paslaugas. Tačiau, kaip pažymėjo S. Bieliūnė, dar nėra aišku, per kiek laiko ministerijai pavyks įgyvendinti visus psichikos sveikatos reformos planus.
„Be abejo, reformos kontekste numatoma ir naujų paslaugų arba esamų paslaugų tobulinimas siekiant iš tikrųjų atliepti gyventojų poreikius. Jie jau yra identifikuoti, klausimas dabar yra tik per kiek metų pavyks mums tai įgyvendinti pilnai“, – reziumavo S. Bieliūnė.