Kontaktinių lęšių rūšių – daugybė. Vienų, kaip pasakoja gydytojas, galima neišsiimti net ir beveik mėnesį, o su kitais net ir miegoti griežtai draudžiama. Tad kontaktinius lęšius reiktų nešioti taip, kaip nurodyta gamintojo rekomendacijose – tam tikru režimu.
Deja, bet visiškai atsisakyti akinių gali ir nepavykti, nes būna situacijos, kai kontaktinių lęšių negalima nešioti, pavyzdžiui susirgus junginių uždegimu.
Kai kurie sako, kad gripo, koronaviruso ir kitų infekcijų metu geriau nešioti akinius nei kontaktinius lęšius, nes su pastaraisiais akys dažnai trinamos ir užsikrėsti virusu galima greičiau. Ar tai teisingi teiginiai?
„Tikrų mokslinių įrodymų pagrįsti tokius teiginius nėra. Yra paskelbta maža studija, teigianti, kad tarp sunkiai sergančių COVID-19 pacientų santykinai maža dalis yra trumparegių, tačiau ji neatsižvelgė į kitus faktorius, pvz. kad gal trumparegiai yra kruopštesni ir geriau atlieka rankų higieną. Tai kol kas labiau spekuliacijos, nei mokslu pagrįsti faktai“, – sakė doc. A. Gelžinis.
Už pigius lęšius mokėsite ilgai
Vienas iš plačiai paplitusių teiginių, jog lęšiai gali nutrinti viršutinį akies sluoksnį ir tokiu būdu akyje atsiranda randai. Vis dėlto docento teigimu, tai nėra pagrindinė randų atsiradimo priežastis.
„Neteisingai nešiojant kontaktinius lęšius gali atsirasti įvairios komplikacijos, tačiau randai paprastai atsiranda dėl persirgtų uždegimų. Ragenos pakitimai gali priklausyti nuo kontaktinių lęšių tipo, jų pralaidumo deguoniui ir vandeniui, nešiojimo trukmės. Mokslinėse studijose yra nustatyta, kad ilgą laiką nešiojant kontaktinius lęšius, ragena truputį suplonėja, bet tai svarbiau nustatyti prieš, pavyzdžiui, lazerinės korekcijos operacijas“, – kalbėjo pašnekovas.
Gydytojas perspėja – jei ieškote pigesnių lęšių ir siunčiatės juos iš neaiškių gamintojų, galite labai skaudžiai už tai sumokėti.
„Jei kontaktiniai lęšiai pagaminti žinomo gamintojo, perkami iš sertifikuoto atstovo ir nešiojami pagal instrukcijas rekomenduojamu režimu, paprastai jie bus saugūs vartojimui. Bandant sutaupyti ir siunčiantis neaiškaus gamintojo pigius kontaktinius lęšius, galima skaudžiai nukentėti ir sumokėti labai didelę kainą. Tas pats galioja ir kosmetiniams, ir korekciniams kontaktiniams lęšiams“, – sakė akių gydytojas.
Kas geriau – vienadieniai ar ilgalaikiai lęšiai?
Docento teigimu, ir vienadieniai, ir ilgalaikiai kontaktiniai lęšiai turi savo vartotojus, ir negalima teigti, kad vieni yra geresni nei kiti. Tačiau yra tam tikri pasirinkimo klausimai.
„Jei kontaktinio lęšio prireikia kartą ar du per savaitę, geriau naudoti vienadienius, tačiau, jei lęšiai nešiojami kasdien, tai jau vartotojo pasirinkimo reikalas. Svarbiausia laikytis nešiojimo režimo ir taisyklių. Taip pat reiktų nepamiršti laiku keisti ne tik lęšius, bet ir jų laikymo konteinerius“, – pasakojo pašnekovas.
Netinkamai elgiantis su kontaktiniais lęšiais dažniausiai kyla infekcinės komplikacijos – ragenos uždegimai, vadinami keratitais.
„Kartais jų eiga yra labai greita, o pakitimai gali būti negrįžtami – susiformuoja matymui trukdantys ragenos randai. Ypatingai svarbu nešiojant lęšius ir pajutus, kad akis paraudo, atsirado diskomfortas, juos išsiimti ir laiku kreiptis į gydytoją oftalmologą. Jei taip atsitinka, reiktų neišmesti nei lęšio, nei konteinerio – kartais iš jų imami pasėliai ir nustatomas susirgimo sukėlėjas“, – paaiškino doc. A. Gelžinis.
Jei reikėtų rinktis tarp akinių ir lęšių – kuris pasirinkimas būtų geresnis?
Dažniausiai, pasak docento, pacientai derina abu būdus. Aktyvesniam gyvenimo būdui patogesni kontaktiniai lęšiai, bet vakarais, namuose akims reikėtų pailsėti ir nešioti akinius.
„Akiniai išlieka auksiniu standartu, kadangi jie nesukelia jokių negrįžtamų komplikacijų, nes nesiliečia su akimi. Kita vertus, jie gali labiau kraipyti vaizdą, o rėmai apriboja regos lauką. Kontaktiniai lęšiai neriboja akipločio, pasižymi mažesniais iškraipymais, tačiau jiems galimos infekcinės komplikacijos, taip pat ne visi gali išmokti juos įsidėti ir išsiimti, – sakė LSMU Kauno klinikų gydytojas.
– Yra situacijų, kai geriau tinka kontaktiniai lęšiai, arba akiniai, bet tai labiau susiję su individualia akių būklę, kurios nustatymui ir korekcijos parinkimui reikalinga oftalmologo konsultacija.“
Kaip seniau „Delfi“ pasakojo Antakalnio poliklinikos akių priežiūros specialistė ir Lietuvos optometrininkų asociacijos prezidentė Vaida Kačergienė, vienas iš svarbesnių dalykų, kuris tikrai labai kenkia akims – tai netinkamai subalansuotas darbo ir poilsio režimas, ypač dirbant išmaniosiomis technologijomis – kompiuteriais, telefonų ekranais ir pan. Tai labai svarbu. Taip pat labai kenkia neergonomiška darbo aplinka. Pavyzdžiui, pernelyg ilgai trunkantis darbas prie kompiuterio, kai nuo akių iki ekrano yra mažiau nei 50 cm, netinkamas ekrano aukštis, pasvirimo kampas ir pan.
Specialistė pasakė svarbiausius patarimus, kurie padės akims:
1. Tvarkingas darbo ir poilsio režimas;
2. Saulės akiniai – visada, visus metus, kai yra saulėtos dienos. Tai ne tik raukšlių prevencija, bet ir akių apsauga;
3. Sveika, pilnavertė, subalansuota mityba ir pakankamas skysčių vartojimas;
4. Reguliari akių profilaktika, patikrinimai;
5. Akinių dėvėjimas, jei jie reikalingi.