Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja oftalmologė Milda Aukštikalnienė pasakoja, kad yra ne viena liga, kuri pasireiškia regėjimo ir akių sutrikimais.

„Svarbiausios, manyčiau, galvos smegenų ligos, tokios kaip insultai ir augliai, kurie gali sukelti dvejinimąsi ar regos lauko susiaurėjimus, iškritimus“, – sako gydytoja.

Pašnekovės teigimu, pasireiškus tokiems simptomams reikėtų nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jei tokios galimybės nėra – tiesiai į skubios pagalbos skyrių.

„Taip pat regėjimas gali pablogėti esant anemijai, hipertoninei ligai ar cukriniam diabetui. Šiais atvejais gali būti įvairūs regos sutrikimai, nuo besikeičiančio regėjimo, kai kartais geriau matyti į artį, kartais – į tolį, iki pastovaus „rūko“ ar raidžių „iškritimo“ skaitant tekstą. Tokiu atveju taip pat reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis nukreiptų pas gydytoją oftalmologą“, – aiškina M. Aukštikalnienė.

Pašnekovė priduria, kad kartais būsimas sąnarių ligas galima įtarti iš besikartojančių akies kraujagyslinio dangalo uždegimų, pasireiškiančių akies paraudimu, skausmu, šviesos baime ir pablogėjusiu regėjimu. Pageltęs akies baltymas gali signalizuoti kepenų, tulžies problemas ar net pankreatitą.

„Pablogėjęs regėjimas, akies skausmas ją judinant dėl retrobulbarinio neurito gali būti pirmasis išsėtinės sklerozės pasireiškimas. Tokios yra dažniausiai pasitaikančios būklės, kurios prasideda regos sutrikimais“, – sako akių ligų gydytoja.

Atskira šaka – iridologija

Tiesa, internete galima rasti skelbimų, kad netradicinės medicinos atstovai iš akių gali nustatyti daugybę sveikatos sutrikimų. Ši sritis vadinama iridologija.

DELFI susisiekus su mokyklos „Aiškus matymas“ įkūrėja ir iridologe Jūrate Aleškevičiūte, ji pasakoja, kad apie šį tyrimo būdą jau žinojo senovės Indijos ir Kinijos gyventojai, jį taikė ir Hipokratas.
Iridodiagnostiką atlieka Jūratė Aleškevičiūtė

„Vakaruose iridologijos mokslas atsirado visai nesenai, tai buvo XIX a. pab. Jos pradininkas buvo vengrų gydytojas Ignazas von Peczely, jis atsitiktinai ją atrado. Vaikystėje pastebėjo sužeistą pelėdą, o jos akyse pamatė dėmes. Išgydžius pelėdos sparną tos dėmės išnyko.

Vaikystės žinios jį atvedė į mediciną. Jis sudarė rainelės žemėlapį, o pagal jį galima atsekti, kur ir kurioje kūno vietoje yra sutrikimas, pažeidimas, kur gali grėsti genetiniai sutrikimai. Tai nėra mistika“, – pasakoja J. Aleškevičiūtė.

Pašnekovė teigia, kad iridologai žiūrėdami į akis gali įvertinti atskirų organų būklę, nustatyti kraujotakos sutrikimus, sudirgimus, uždegimus, toksinus. Pagal akyse esančių dėmių atspalvius taip pat esą nustatoma, ar problema uždegiminė, ar lėtinė, kokių medžiagų trūksta organizmui.

Vis dėlto reikėtų paminėti, kad iridologija – kontraversiška sritis. Jos kritikai teigia, kad tokios apžiūros prilygsta būrimui iš delno, o atskiri moksliniai tyrimai parodė, jog iridologai su savo diagnozėmis prašauna pro šalį. Tačiau patys šios srities atstovai kritikavo atliktus tyrimus pabrėždami, kad iridologija neskirta nustatyti konkrečioms ligoms.

Vakaruose iridologijos mokslas atsirado visai nesenai, tai buvo XIX a. pab. Jos pradininkas buvo vengrų gydytojas Ignazas von Peczely, jis atsitiktinai ją atrado. Vaikystėje pastebėjo sužeistą pelėda, o jos akyse pamatė dėmes. Išgydžius pelėdos sparną tos dėmės išnyko.
J. Aleškevičiūtė

Iridologijos kritikai aiškina, kad didžiausia šio tyrimo grėsmė – netinkamai paskirti vaistai ir neteisingos diagnozės. Pati J. Aleškevičiūtė pasakoja, kad iridologo tyrimas nėra pavojingas, jokia invazija į akį nedaroma, o ji, nustačiusi paciento būklę, tikina neskirianti jam gydymo, tiesiog nukreipia pas specialistus detaliems tyrimams.

„Pats tyrimas yra labai paprastas. Turiu vadinamąją iridokamerą, kurios dėka nufotografuoju labai stipriai išdidintą akies rainelę. Padarius nuotrauką matomi pažeidimai, kurie plika akimi gali būti nepastebėti. Tai nedideli plyšeliai, dėmelės, pakitę atspalviai. Mūsų akies rainelė suskirstyta į begalę dalių. Kiekviena dalis atsakinga už skirtingą organą, skirtingas organo dalis.

Po to, kompiuterio pagalba yra atliekama topografinio žemėlapio analizė. Žinant, kas ką reiškia, sakoma ne pati diagnozė, bet akies organo būsena. Pačios diagnozės nustatyti nereikėtų, negalima drąsiai teigti, kad tai yra ta arba ta liga. Norint nustatyti pačią ligą, reikia atlikti daugiau papildomų tyrimų, nes iridologų tikslas yra atrasti silpnąsias organizmo vietas ir nukreipti žmogų pas tam tikrą specialistą, o ne užsiimti gydymu“, – teigia J. Aleškevičiūtė, kurios siūlomas tyrimas atsieina 30 Eur.
Akies žemėlapis

Gali diagnozuoti kiekvienas

Iridologė pasakoja, kad paprastą akių apžiūrą kiekvienas gali paprastai pasidaryti tiesiog stovėdamas prieš veidrodį. Pavyzdžiui, jei matomos labai išsiraizgiusios kraujagyslės, galima įtarti kraujotakos arba medžiagų apytakos problemas.

„Galima pasižiūrėti, ar neatsiranda akies rainelėje šviesių dėmelių. Tai reiškia ankstyvą kažkurių organų uždegimą. Jei randame dėmelę, kurios anksčiau nebuvo, reiškia uždegimas yra staigus. Ir dėmelė gali atsirasti net 2 mėnesius anksčiau, nei kūne pasireiškia pats uždegimas.

Jei atsiranda tamsios dėmės, tai signalizuoja apie rimtą organizmo sutrikimą to organo, aplink kurį akyje atsiranda dėmės. Mažytės, pigmentinės dėmelės, kurios išsibarsto aplink visą rainelę rodo toksinų invaziją į organizmą. Tada padeda organizmo švarinimo procedūros, pavyzdžiui, žarnyno valymas“, – pasakoja J. Aleškevičiūtė.

Pašnekovė priduria, kad aplink vyzdį esanti pašviesėjusi aureolė rodo padidėjusį skrandžio rūgštingumą, šiuo atveju reiktų keisti mitybą ir kreiptis pas dietologą ar vidaus ligų gydytoja. Dvi ovalios dėmelės rainelės apačioje gali signalizuoti inkstų sutrikimą, pamačius tokį simptomą vertėtų apsilankyti pas urologą.

„Pati odena, balta akies dalis, jei ji pageltusi, tai reiškia sutrikusią inkstų būklę. Jei ji melsvo atspalvio, reiškia, kad gali trūkti kalcio ar kitų mikroelementų. Jei akys su raudonomis dėmelėmis, gali būti kažkokie reumatiniai sutrikimai.

Reikia žiūrėti, kur tos dėmelės, tai sudėtinga. Į šį dalyką reikia nuolat gilintis, nes kiekvienos akys yra kitokios. Iš tiesų, retai būna vadinamųjų neinformatyvių rainelių. Tai pakankamai retas atvejis, dažnai tai tamsios, rudos akys, jos būna mažai informatyvios. Bet mes jas tiriame kitokiu būdu, ten ieškome ne dėmelių, bet ieškome šviesių atspalvių, pakitusių voratinklinio pobūdžio atspalvių“, – sako iridologė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)