„Dabar, kai daug laiko praleidžiame prie kompiuterių, telefonų ir kitų išmaniųjų įrenginių, tai lemia, kad mirksime gerokai rečiau nei įprastai. Retesnis mirksėjimas sukelia ašarų plėvelės nestabilumą ir akių sausėjimą, o šaltuoju metų laiku, kai pradedamas šildymo sezonas, akys sausėja dar intensyviau – sulaukiame pacientų antplūdžio“, – teigia gydytoja.
Efektyvi apsauga
Anot gydytojos V. Bakstytės, pagrindinės sausų akių atsiradimo priežastys yra ašarų deficitas, atsiradęs dėl sumažėjusios ašarų sekrecijos bei padidėjęs ašarų išgarinimas, tačiau beveik trečdaliui atvejų sausos akys pasireiškia dėl abiejų priežasčių ir būna mišraus tipo.
„Esant ašarų deficitui dažniausi skundai apima smėlio ir sausumo pojūtį akyse, kuris pasireiškia vakare, o esant padidėjusiam ašarų išgarinimui, jaučiamas ašarojimas, akių deginimo pojūtis, kuris būna ryte arba naktį“, – teigia gydytoja.
Anot jos, sausomis akimis dažniau skundžiasi vyresnio amžiaus pacientai, vartojantys tam tikrus medikamentus, sergantys sisteminėmis ligomis arba užsiimantys veiklomis uždarose patalpose, kuriose veikia dirbtinės ventiliacijos ir šildymo sistemos. Akims svarbios ne tik pertraukos nuo darbo, bet ir aplinka, kurioje dažnai būname, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į patalpų drėkinimą, papildomai naudoti oro drėkintuvą.
„Intensyviai dirbant prie ekranų ir norint leisti akims pailsėti bei atstatyti ašarų plėvelės balansą, reikėtų kas 20 minučių daryti bent 20 sekundžių pertraukas: žiūrėti į tolį, dažnai pamirksėti arba pabūti užsimerkus – mirksint vokų kraštuose esančios Meibomo liaukos išskiria skaidrų riebalinį sekretą, formuojantį ašarų lipidinį sluoksnį, kuris apsaugo nuo ašarų išgaravimo ir taip palaiko akies paviršiaus drėgmę“, – pataria specialistė.
Anot V. Bakstytės, žiemos metu dažnai yra pamirštami saulės akiniai, kurie gali padėti apsaugoti akis nuo šalto vėjo ir ultravioletinių spindulių.
„Saulės akinius su malonumu nešiojame vasarą, kartais prisimename atostogų metu, tačiau retai kada dedamės įprastą žiemos dieną. Nors Lietuvoje mažiau saulėtų valandų, bet būtent žiemą sniegas atspindi didelį ultravioletinių spindulių kiekį, kuris prisideda prie aplinkos veiksnių sukeliančių oksidacinį stresą, suaktyvinantį uždegiminių reiškinių kaskadą akies paviršiuje ir skatinantį uždegiminių mediatorių išsiskyrimą į ašaras“, – primena oftalmologė.
Gydytoja taip pat rekomenduoja papildomai naudoti ir dirbtines ašaras, kurios suteiks komforto ir padės atkurti natūralią akių apsaugą.
„Kaip pasirūpiname vitaminais, taip turėtume nepriklausomai nuo metų laiko pasirūpinti ir dirbtinėmis ašaromis, kurias profilaktiškai verta naudoti visiems. Vėjas ir šaltis neigiamai veikia ašarų plėvelę, todėl ypač šaltuoju metų laiku turėtume akis drėkinti dirbtinėmis ašaromis“, – teigia gydytoja V. Bakstytė.
Pavojaus signalas nešiojantiems kontaktinius lęšius
Specialistė išskiria kontaktinių lęšių nešiotojų grupę, kuriems labai svarbu laiku reaguoti į pasikeitusią regos kokybę ar kylantį diskomfortą dėl akių sausumo.
„Kontaktiniai lęšiai yra svetimkūnis akyje, kuris ir nesant sausoms akims gali sudirginti akies paviršių. Kai akys sausos, jos dirginamos dar labiau ir tai skatina vystytis akių uždegimams, pavyzdžiui, konjunktyvitui, keratitui ar net ragenos opai“, – įspėja oftalmologė.
Anot specialistės, pajutus bet kokius nemalonius simptomus, rekomenduojama nedelsiant išsiimti kontaktinius lęšius ir kreiptis į specialistą, kuris atliks išsamius tyrimus, įvertins regos ir akių būklę bei skirs tinkamiausią gydymą.
„Kontaktinių lęšių nešiotojai dažnai būna įpratę prie paraudusių, sausų akių, todėl patariame kartais sugrįžti prie akinių, taip leisti pailsėti akims ir atstatyti ašarų plėvelę. Jei toks pokytis neįmanomas, galima galvoti apie regos korekciją lazeriu, kuri leis atsisakyti kontaktinių lęšių visam laikui“, – rekomenduoja gydytoja.
Maistas kaip vaistas
Kai pasirūpiname darbo režimu, pakankamu aplinkos ir akių drėkinimu, reikėtų atkreipti dėmesį ir į mitybą.
„Maisto produktai, turintys omega-3 riebalų rūgščių, vitaminų A, C, D, cinko, liuteino ir zeaksantino, gali padėti ne tik susitvarkyti su akių sausumu ir išlaikyti gerą regėjimą, bet taip pat teigiamai prisidėti prie bendros organizmo sveikatos mažinant oksidacinį stresą ir jo sukeliamą ląstelių bei audinių pažeidimą“, – vardija oftalmologė.
Anot jos, per parą priklausomai nuo kūno masės, norint palaikyti tinkamą kūno hidrataciją, reikia suvartoti reikiamą skysčių kiekį, o geriausias skysčių šaltinis organizmui yra vanduo.
„Gerti vandenį reikia ne tik tada, kai troškina, o reguliariai. Kai dehidratuojame, ne visada jaučiame troškulį, todėl yra klaidinga galvoti, kad skysčių mums netrūksta, jei organizmas nerodo ženklų“, – teigia gydytoja V. Bakstytė.
Įprastai sveikam suaugusiam žmogui vandens poreikis apskaičiuojamas kūno svorį dauginant iš 30–35 ml. Gautas rezultatas yra mūsų dienos teorinė norma.
„Žinoma, reikia atsižvelgti ir į lytį, amžių, fizinės veiklos aktyvumą, aplinkos sąlygas, gretutines ligas bei vartojamus vaistus. Jeigu planuojate sportuoti, ilgiau būti patalpose, kur oras sausas ar veikia kondicionieriai – vandens reikėtų vartoti daugiau nei apskaičiuota norma“, – apibendrina gydytoja.