– Kokios būna akių operacijos? Ką akyje galima „pjaustyti“?
– Akis tik atrodo labai mažas organas, bet joje galima daug ką padaryti. Pradedant nedideliais, minimaliai invaziniais dalykais, baigiant plačios apimties operacijomis. Aišku, populiariausia regos pagerinimo srityje yra lazerinė akių korekcija, kai labai greitai ir labai tiksliai galime sugrąžinti regėjimą. Žmonėms, kuriems korekcijos lazeriu atlikti negalime, yra alternatyvūs būdai, pavyzdžiui, papildomo lęšiuko implantavimas į akį arba savo lęšiuko pakeitimas jau akies viduje. Tai jau šiek tiek rimtesnės operacijos.
– Taigi, kaip chirurgai pagerina regėjimą? Tiesiog prilipdo papildomą lęšį prie akies?
– Su lazeriais susiduriame kasdien, jie yra automobiliuose, parduotuvėse skenuoja lazeriai. Operacijos, žinoma, atliekamos su medicininiais lazeriais, tačiau jų yra skirtingų. Vieni skirti tarsi privirinimui, kiti nugarina labai nedaug audinio, nepalikdami jokių žymių ir nepakenkdami pačiai akies struktūrai. Regos korekcijai naudojami lazeriai, kurie nedaro kažkokios žalos akiai. Pakeisdami ragenos storį galime pakeisti ir regėjimą.
– Kalbant apie lazerius ir kitas operacijas sklando daugybė mitų. Pavyzdžiui, kad po operacijos niekada nebereikės akinių.
– Ne, tai netiesa. Kai atliekame operaciją, koreguojame regėjimą tolį. Tačiau fiziologiškai žmogus gerai gali matyti maždaug iki 45 metų. Po to prasideda amžinė toliaregystė, kai pradeda keistis rega. Visi žmonės, kurie gerai matė į tolį, ir toliau gerai ten mato, bet jiems prireikia akinių skaitymui. Tad netiesa, kad nebereikės jokių akinių, nes po 40 metų dažniausiai akiniai reikalingi skaitymui.
– Jei per operaciją ploninama ragena, ar tai reiškia, kad akis bus nebe tokia atspari ir nebegalima nardyti ar kilti su lėktuvu, nes ji išsprogs?
– Tai yra mitas. Prieš operaciją žmogus ištiriamas ir yra priimtos ribos, kiek ir ką galime daryti. Negalime ragenos suploninti iki begalybės, yra nustatytos saugumo ribos. Yra tokių žmonių, kuriems dėl ragenos struktūros negali padaryti daugiau nei minus 3 dioptrijų, bet yra žmonių, kurie turi storas ragenas ir jiems galima padaryti minus 12 dioptrijų. Turime saugumo ribas. Nardyti, skraidyti lėktuvais galima, tikrai nieko nenutiks, bijoti nereikia.
– Dar vienas teiginys: bet nuskausminant akį į ją leidžiami vaistai ir tai dar labiau pakenkia.
– Vėlgi, tai mitas. Atlikti operacijai užtenka 1–2 lašiukų, taip, kaip lašinamos dirbtinės ašaros. Žmogus operacijos metu diskomforto nejaučia. Labiau viskas jaučiasi po operacijos, bet pačios operacijos metu nėra diskomforto.
– Tačiau operacija nauja ir dauguma sako, kad nenori būti bandomaisiais triušiais, jau geriau nešioti akinius.
– Čia, daktare, taip nauja, kaip ir mes esame nauji ir jauni... (juokiasi). Tokios operacijos komerciškai atliekamos jau daugiau nei 30 metų. Kai kurie bijo, kad kažkas nutiks, kai pasens ar bus kokios nors akių ligos. Visos pagrindinės rizikos yra susijusios su pirmomis valandomis ar dienomis po operacijos. O toliau yra taip pat, kaip sakytume, kas bus po 30 metų, jei dabar nusibrozdinome odą. Nieko, viskas gija. Vienintelis niuansas yra tas, jog šiek tiek pakeičiame ragenos formą. Jei neturėsime duomenų, kokia akis buvo iki operacijos, senatvėje keičiant lęšiuką ar operuojant kataraktą galime gauti paklaidą, kokį lęšį įdėti. Kiekviena save gerbianti klinika turėtų duoti išrašą su pirminiais akių duomenimis ir tada tikrai nieko bijoti nereikia.
– Tai kaip ir išgirdau atsakymą į dar vieną mitą, jog jei buvo atlikta regos korekcija, senatvėje lęšiuko nebepakeisi.
– Pakeisime, didesnių problemų dėl to nekyla.
– Bet lazeris viską išdegina, išsausina, po to negali gyventi be dirbtinių ašarų.
– Akių sausumas yra viena dažniausiai nutinkančių būklių po regos korekcijos operacijų. Tačiau dažniausiai tai yra laikinos problemos, kol vyksta gijimo procesas. Vėliau viskas susitvarko ir problemos nebekyla. Vėlgi, skirtingos operacijos gali sukelti šiek tiek skirtingus pojūčius. Kitas dalykas, dalis žmonių, kurie nešioja kontaktinius lęšius, irgi patiria akių sausumą. Patys kontaktiniai lęšiai dirgina akis ir turime blogesnę situaciją.
– Kitas teiginys: patys chirurgai vaikšto su akiniais ir nesidaro operacijų, nes kažko bijo, o pacientams nesako.
– Vienas iš labiausiai įsišaknijusių mitų. Tikrai operuojasi ir net tyrimai atlikti JAV, kad maždaug 90 proc. gydytojų, kurie atlieka šias operacijas, ir patys yra koregavę regą. Ir jų aplinkoje žmonės 60 proc. dažniau atlieka operacijas nei kiti. Esu operavęs ne vieną savo kolegą. […] Prieš kiekvieną operaciją atliekamas detalus akių ištyrimas ir tikrai ne visiems tokias operacijas galima atlikti. Tad svarbu nustatyti, ar žmogus neserga tam tikromis ligomis.
– Ačiū už pokalbį.