Tuo metu Vladas dirbo Klaipėdos įmonėje apsaugos darbuotoju. Joje, kaip pasakoja vyras, stovėjo konteineriai, į kuriuos buvo vežamos įvairios pjuvenos ir kraunamos į laivus.
„Tą dieną stovėjau prie vartų. Maždaug 2004 metais. Nežinau, kas ten buvo, bet į mane atskrido dulkių kamuolys ir pritryniau akį. Ploviau su paprastu vandeniu, lyg ir nieko. Bet po to pajaučiau, kad kažkas negerai, – pasakojo Vladas.
– Nuėjau pas gydytoją, bet ji apžiūrėjusi pasakė, kad nieko blogo, ir išrašė vaistų, lyg ir vėl pagerėjo, bet neilgam. Po to man žmona patarė nueiti į kitą ligoninę. Taip ir padariau. Ten apžiūrėjusi gydytoja pasakė, kad man pažeista ragena ir kad reikia gultis į ligoninę.“
Tačiau tuo metu, kaip prisimena klaipėdietis, gultis į ligoninę atsisakė, nes turėjo darbą. Tad gydėsi vaistais iki tol, kol vėl smarkiai pablogėjo rega. Vladas sutiko gultis į ligoninę ir jam buvo nustatytas keratitas – ragenos uždegimas.
„Vėliau gavau siuntimą į Santaros klinikas. Mane apžiūrėjo ir pasakė, kad reikia ragenos transplantacijos, o eilė ją gauti – 3 metai. Visą tą laiką pralaukiau, bet niekas neatsirado. Tada dar kokius metus lašinau lašiukus, bet sveikata negerėjo, ėjo tik blogyn. Po kurio laiko aš vėl buvau užrašytas į eilę. Po metų man paskambino iš Kauno klinikų ir pasakė, kad yra ragena. Atvažiavau, mane paguldė į ligoninę, 2018 metais buvo atlikta operacija“, – kalbėjo pašnekovas.
Po kurio laiko Vladui teko operuoti ir kairę akį, tad 2020 metais vasario mėnesį buvo operuota ir antra akis.
Dabar vyras neslepia džiaugsmo ir vis kartoja tą patį žodį – ačiū.
„Labai džiaugiuosi, kad atsirado donoras, kad daugiau tokių būtų. Nuoširdžiai dėkoju giminaičiams, kurie leido paaukoti ragenas. Buvau aklas žmogus, beveik nieko nemačiau, tik su viena akimi šiek tiek mačiau. Bet ir su ta antra akimi mačiau tik 0,01, – prisiminė Vladas.
– Dabar matau su abiem akimis. Stebuklus padarė gydytoja. Ir visam medicinos personalui ačiū, visi mane labai prižiūrėjo, buvo labai malonūs, lenkiu žemai galvą.“
Trečia pagal dažnumą aklumo priežastis
LSMU ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė, kuri ir operavo Vladą, papasakojo daugiau apie ragenų transplantacijos operaciją.
Pasak gydytojos, rageninis aklumas yra trečia pagal dažnumą aklumo priežastis pasaulyje, kurio išgydymui reikia persodinti rageną ar ragenos sluoksnius, t.y. atlikti ragenos transplantaciją. Ragenos transplantacija arba keratoplastika yra viena seniausių, dažniausiai atliekamų ir laikoma sėkmingiausia audinių ar organų transplantacijos sritimi. Pasaulyje kasmet atliekama beveik 200 tūkst. ragenos transplantacijų.
Kaip pasakojo profesorė, ragenos transplantacija – tai operacija, kurios metu pakitę paciento, t.y. recipiento ragenos audiniai pakeičiami sveikais mirusio žmogaus donorinės ragenos, audiniais.
„Pirmoji sėkminga ragenos transplantacija žmogui buvo atlikta dar 1905 metais, kai Eduardas Zirmas atliko kiaurinę ragenos transplantaciją 45 metų amžiaus vyrui, patyrusiam abiejų akių cheminį nudegimą kalkėmis. Lietuvoje pirmoji kiaurinė ragenos persodinimo operacija atlikta 1974 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikoje“, – pasakojo prof. Reda Žemaitienė.
Ragenų trūkumas – didžiulis
Ragena – akies priekyje esantis skaidrus skaidulinis dangalas, atliekantis apsauginę funkciją ir praleidžiantis bei laužiantis šviesos spindulius. Ragenoje atsiradus drumstims, šviesa išsklaidoma ir negali pasiekti tinklainės, todėl žmogus skundžiasi suprastėjusiu matymu arba visiškai praranda regėjimą. Tad dažniausia indikacija ragenos persodinimo operacijai ir yra ragenos skaidrumo bei regos aštrumo atstatymas.
„Dažniausios ligos, dėl kurių atliekamos keratoplastikos: Fuchso endotelinė distrofija, keratopatija po kataraktos operacijų, keratokonusas, ragenos infekcijų komplikacijos ir kitos, kai kiti gydymo metodai nėra veiksmingi. Kartais tenka persodinti rageną skubos tvarka. Tai dažniausiai pasitaiko ragenos infekcinės ar imuninės kilmės uždegimų atvejais, kai negaunamas efektas gydant vaistais, plonėjant ragenai ir gresiant ragenos prakiurimui arba staiga prakiurus ragenai“, – paaiškino Kauno klinikų gydytoja.
Deja, bet pasaulyje donorinių ragenų vis dar per mažai. Kaip pasakoja profesorė, 2012–2013 metų pasaulio epidemiologinio tyrimo duomenimis, ištyrus 134 šalių, apimančių 91 proc. pasaulio populiacijos, maždaug 12,7 milijono pacientų laukia ragenos transplantacijos, o vidutinio laukimo laiko mediana – 6,5 mėnesio.
70 pacientų, kuriems reikalinga ragenos persodinimo operacija, tenka viena donorinė ragena. Skaičiuojama, kad apie 53 proc. pasaulio populiacijos ragenos transplantacija nėra prieinama. Per metus Lietuvoje atliekama apie 40-50 ragenos persodinimo operacijų ir šis skaičius nėra pakankamas. Laukiančiųjų donorinės ragenos pacientų skaičius nemažėja – nuolatos išlieka per 100 pacientų. Pagrindinė problema – donorinių ragenų trūkumas.
„Ragenų donorystė yra sudėtingas procesas, susiduriantis su socialiniais, etiniais ir teisiniais veiksniais. Pasaulyje šiuolaikiniai ragenų donorystės įstatymai yra apibrėžiami dvejopai: donorais nusprendę tapti asmenys turi pateikti savo išankstinį sutikimą arba į donorų sąrašą įtraukiami visi to neatsisakę žmonės (neprieštaraujant artimiesiems po mirties). Pastebima, kad pastarąjį variantą pasirinkusiose šalyse (pvz. Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Austrijoje) donorinių ragenų gaunama dažniau, tačiau įstatymai nėra pagrindinis veiksnys, lemiantis donorystės populiarumą“, – pasakojo prof. R. Žemaitienė.
Kūno vientisumo praradimo baimė, religiniai įsitikinimai, informacijos trūkumas gali turėti poveikį ragenų donorystei. Pavyzdžiui, šeimos, sutinkančios su kitų daugybinių organų transplantacija, atsisako ragenų donorystės.
„JAV atliktos apklausos duomenimis nustatyta, kad 49 proc. respondentų turėjo palankių organų donorystės ketinimų, tačiau net 33 proc. nurodė, kad atsisakytų akių ar jų struktūrų pašalinimo po mirties. Priežastys, dėl kurių atsisakoma dovanoti ragenas, yra susijusios su psichologiniais aspektais, diskomfortu, kylančiu galvojant apie akis ar atliekamus akių pjūvius, veido struktūros ir fizinio vaizdo iškraipymas. Informacijos stoka, nepakankamas bendravimas su artimaisiais taip pat gali turėti reikšmingos įtakos apsisprendimui“, – kalbėjo gydytoja.
Lietuvoje ragena gali būti naudojama transplantacijai, jei žmogus, iš kurio ji gaunama, išreiškė savo valią leisti paaukoti organus turėdamas donoro kortelę arba jo artimieji sutinka leisti panaudoti donorinę rageną.
Sėkmingiausia transplantologijos sritis
Po ragenos transplantacijos matymo pagerėjimo prognozei įtakos turi gretutinės ligos, pavyzdžiui, glaukoma, tinklainės ligos. Kaip ir kiekviena chirurginė intervencija, ši operacija gali būti lydima tam tikrų operacinių ir pooperacinių komplikacijų. Nors ragenų transplantologija yra sėkmingiausia transplantologijos sritis, tačiau po kiaurinės ragenos persodinimo operacijos, transplantato atmetimo reakcijos bent vienas epizodas pasitaiko iki 20-30 proc. atvejų, dažniausiai per pirmus penkerius metus po operacijos.
Po pasluoksninių keratoplastikų transplantato atmetimo reakcijų stebima ženkliai mažiau, kadangi persodinama mažiau ragenos audinio. Be to, po pasluoksninių keratoplastikų būna trumpesnis pacientų reabilitacijos laikotarpis ir greitesnis matymo atsistatymas, mažesnis pooperacinis astigmatizmas, mažiau kitų operacinių ir pooperacinių komplikacijų, didesnis akies obuolio atsparumas po operacijos traumų atveju.
Atlikus pasluoksninę keratoplastiką, pacientas jaučiasi panašiai kaip po kataraktos operacijos: operuotos akies neskauda, ji neašaroja, nebijo šviesos. Po operacijos pacientui vos dvi dienas rekomenduojama laikytis tam tikro režimo. Operacijos rezultatui visuomet svarbus ir paciento bendradarbiavimas su gydytoju. Svarbu reguliariai lankytis pas akių ligų gydytoją, kuris įvertina ragenos būklę ir koreguoja gydymą.