Lazerines akių korekcijas atliekantis daktaras paaiškino, kodėl pats nešioja akinius

Internete gausu atsiliepimų apie lazerinę akių korekciją, dauguma ją pasidariusių žmonių negali atsidžiaugti sėkmingai atsikratę kontaktinių lęšių ar akinių. Vis dėlto kai kam pasisekė mažiau, tačiau gydytojai tvirtina, kad tai normalu, nes komplikacijos medicinoje visada pasitaiko.

„Operacija – nieko baisaus, po operacijos džiaugiausi, nes mačiau puikiai. Tačiau netrukus akys ėmė labai sausėti – nebegaliu gyventi be dirbtinių ašarų, o viena akimi vaizdas dvejinasi. Nuskubėjau pas gydytoją, kuris mane operavo, o jis tik skėsčioja rankomis ir kartoja – kantrybės, viskas susitvarkys.

Tačiau man nesusitvarko! Aišku, pati kalta, kad būdama raštinga iki galo nepasidomėjau ir visko neišsiaiškinau, nepasikalbėjau su kitais gydytojais – labai norėjau greičiau gerai matyti“, – internete patirtimi dalinasi moteris, kuri darydama operaciją nusprendė pataupyti ir kreipėsi į pigią kliniką.

Akių sausėjimas ir dvejinimasis – kartais pasitaikančios komplikacijos. Tačiau Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovas prof. Vytautas Jašinskas pabrėžė, kad pirmiausiai reikia prisiminti, kad chirurgijoje negali būti užtikrintos šimtaprocentinės sėkmės.

„Akių refrakcinė chirurgija gali būti skirstoma į keletą šakų. Šiuolaikiškiausias chirurgijos būdas – lazeriai. Jų pagalba galima gauti labai tikslų rezultatą.

Svarbiausias klausimas – teisingas pacientų atrinkimas, tai yra kuriems pacientams reikia ir galima atlikti tokias operacijas. Čia susipina medicina, etika ir komercija. Sąžiningi gydytojai atmes komerciją ir pirmenybę teiks medicininiams dalykams. Norisi tikėti, kad taip Lietuvoje ir yra“, – DELFI yra sakęs V. Jašinskas.

Išoperavo savo sūnų

Pirmasis Lietuvoje lazerines akių korekcijas 2001 metais pradėjęs atlikti oftalmologas Algimantas Gutauskas aiškina, kad jie visada kruopščiai tikrina pacientus ir nustato, kad maždaug dešimčiai procentų operacijos atlikti negalima. Tiesa, jis ir pats nešioja akinius. Paklaustas, kodėl nesigula ant operacinio stalo, gydytojas tikino, kad jam tą daryti jau per vėlu.

„Jeigu eksimeriniai lazeriai būtų buvę, kai aš buvau tarp 20 – 30 metų amžiau, aš būčiau rinkęsis operaciją. Mano amžius dabar dvigubai didesnis ir dabar aš turiu senatvinę toliaregystę, kurią koreguoju kombinuotais akiniais ir laikau, kad šiuo metu man tai yra optimalus sprendimas.

Savo sūnui esu padaręs operaciją. Iš mano klinikos keli darbuotojai taip pat panoro pasikoreguoti akis. Bet jei pasidomėtumėte, kokie yra žmonių, pasidariusių regėjimą koreguojančias operacijas, pasitenkinimas siekia 95 proc“, – teigia A. Gutauskas.

Vis dėlto akių chirurgas sutinka, kad lazerinė akių korekcija nėra panacėja, tiesiog dar viena galimybė žmogui pasirinkti, kaip jis nori spręsti savo akių problemas.

„Mes nepropaguojame, kad lazerinė korekcija – panacėja ar vienintelis kelias į dangų. Yra laikraščiai, žurnalai, radijas, televizija ir internetas. Nei viena iš medijos rūšių nepanaikino prieš tai buvusių. Tiesiog kiekviena kita rūšis suteikia žmogui didesnį pasirinkimą.

Lygiai tas pats yra akiniai, kontaktiniai lęšiai ir operacija. Tai yra lygiagretūs pasirinkimai. Jei žmogų tenkina akinių nešiojimas, kam jam reikia eiti, mokėti pinigus, bijoti ir gulti ant operacinio stalo? Tikrai nereikia“, – aiškina A. Gutauskas.

Pašnekovas išskiria lęšių nešiojimą. Jauno žmogaus trumparegystė dažnai būna nestabili, o tokiu atveju operacijos daryti negalima, todėl jam lieka du pasirinkimai – lęšiai arba akiniai.

„Jaunas žmogus labai nenori nešioti akinių, tai puikus sprendimas. Plius yra įvairūs sportai, kur akinių negali naudoti. Arba tam tikros profesijos. Bet daliai pacientų kontaktinių lęšių nešiojimas negali tęstis visą gyvenimą. Ties dešimtmečio riba dalis pacientų ateina pas mane ir sako, aš nebetoleruoju kontaktinių lęšių, darykite man operaciją.

Be to, kontaktiniai lęšiai sukelia tam tikrą procentą labai rimtų ragenos opų ir uždegimų, kurie kartais baigiasi dalies regėjimo praradimu, o blogiausiu atveju – ragenos transplantacija“, – aiškina A. Gutauskas.

Gydytojo žodžius įrodo pasaulyje atlikti moksliniai tyrimais yra nustatyta, kad lęšių nešiojimas yra ne toks saugus pasirinkimas kaip lazerinė korekcija. 2006 m. „Oftalmologijos archyvai“ publikuotame straipsnyje nustatyta, kad 1 iš 2 tūkst. žmonių kasdien nešiojančių kontaktinius lęšius gali apakti, tuo tarpu atliekant akių korekciją lazeriu šis šansas – 1 iš 10 tūkst.

Situacija stabilizuojasi po 6 mėnesių

V. Jašinskio nuomone, reikia visada gerai apgalvoti, ar tikrai yra būtinybė atlikti operaciją, nes bet kokia intervencija į akį gali būti pavojinga.

„Tam tikrų profesijų žmonėms – vairuotojams, pilotams, narams, baleto šokėjams ir pan. – netinka koreguoti regėjimą akiniais, o kontaktiniai lęšiai taip pat ne visada priimtini. Tokiu atveju operacija prasminga. Bet ar trukdo akiniai įprastame kasdieniame gyvenime, reikia labai gerai pagalvoti.

Lazeriu regėjimą galima atstatyti labai tiksliai, bet žmogus sulauks 40 metų ir jam jau reikės akinių skaitymui. Be to, net ir prisilietimas lazeriu yra operacija, o tai ragenai – didelė trauma. Nors pats žmogus rando nejaučia, jis lieka ir keičia ragenos mechanines ir fizines savybes.

Visai kita situacija, kai žmogus aukšto laipsnio trumparegis, pavyzdžiui, 8 dioptrijos. Be akinių toks žmogus praktiškai aklas, nepažįsta žmogaus, esančio už 2-3 metrų. Tačiau pirmiausiai turi būti gera ragena, kad galėtume atlikti operaciją. Taigi lazerių taikymo galimybės labai plečiasi“, – svarstė V. Jašinskas.

A. Gutauskas sako dažnai išgirstantis teiginius, kad lazerinė akių korekcija yra labai nauja procedūra, todėl dar neaišku, kas ją pasidariusiems bus po 30 ar 40 metų. Oftalmologas atkreipia dėmesį, kad pirmoji komercinė operacija atlikta 1985 m., o dabar populiariausia LASIK technologija panaudota 1990 m.

„Aš visą laiką tai girdžiu, kad čia nauja, mažai kas žino, kas bus po kelių metų. Tai yra juokinga. Paveikus rageną lazerio spinduliu, jos geometriniai kitimai vyksta maždaug iki šešių mėnesių. Kaip randame praėjus 6 mėnesiams, taip randame ir praėjus 5, 10 ir 15 metų“, – sako A. Gutauskas.

Pašnekovas priduria, kad lazerinė akių korekcija jokiu būdų neužkerta kelio kitoms akių ligoms, bet ir nedaro jokios įtakos jų atsiradimui. Vis dėlto pasigirsta kalbų, kad pasidarę lazerinę akių korekciją senatvėje susidurs su didelėmis problemomis, kai jiems gali tekti operuoti kataraktą arba susirgs glaukoma.

„Išsivysčius kataraktai yra su prietaisais išmatuojami akies optiniai parametrai ir suskaičiuojama, kiek dioptrijų turintis lęšis turi būti implantuojamas vietoje žmogaus lęšiuko, jei buvo atlikta operacija, taip, gaunama paklaida. Todėl eilę metų yra sukurtos formulės, kurios atsižvelgia į tai, kad konkrečiam žmogui buvo atlikta regėjimą koreguojanti operacija.

Jos į šiuolaikinius prietaisus yra programiškai įsiūtos ir tos problemos nėra, tiesiog okulistui reikia surinkti žmogaus anamnezę ir sužinoti, kad buvo daryta lazerinė operacija. Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad jau ne vieną asmenį operavau dėl kataraktos, kuriam prieš keliolika metų buvo padaryta lazerinė operacija. Galiu pasidžiaugti, kad naudodami teisingas formules šiam atvejui, mes pro šalį neprašovėme, visi turi gerą regėjimą. Ir niekas neturi nei likutinės trumparegystės, nei toliaregystės“, – teigia A. Gutauskas.

Jis sako, kad panaši situacija ir dėl glaukomos, kadangi norint nustatyti akis spaudimą deformuojama ragena ir išmatuojama jos deformacija, o panaudojus lazerį ragena yra suploninama, gaunami netikslūs duomenys.

„O kai mes, regėjimą koreguojantys chirurgai, pradėjome matuoti ragenos storį, išlindo toks dalykas, kad ir neoperuotų žmonių ragenų storiai gerokai skiriasi. Kartais vienas žmogus, kuriam pakilęs spaudimas ir gresia apakimas dėl glaukomos, randami geri spaudimai vien dėlto, kad jo ragena yra plona.

Dėlto dabar gera medicininė praktika reikalauja, kad net nedarius lazerinės operacija, kiekvienam žmogui, kuriam įtariama glaukoma, taip pat būtų išmatuotas ragenos storis. Tai padaroma ne taip sunkiai. O tą atlikus tiesiog yra lentelės paklaidai įvertinti. Ši problema šiuolaikinėje oftalmologijoje taip pat yra išspręsta“, – teigia A. Gutauskas.

Kodėl grįžta trumparegystė?

Dažnai skundžiamasi, kad po lazerinės akių operacijos regėjimas ir vėl suprastėja. A. Gutauskas pripažįsta, kad taip atsitinka ir įvardina dvi priežastis. Pirmoji – efekto sumažėjimas iškart po operacijos. Oftalmologo teigimu, taip atsitinka tada, kai koreguojama stipri trumparegystė, siekianti 7 ar daugiau dioptrijų.

„jei darome korekciją didelio laipsnio trumparegiams, apie 10 proc. stipriau pakeitus ragenos geometriją, jos epitelis sureaguoja pastorėdamas. Ten kur ploninome, jis bando kompensuoti netekimą. Žmogus ryt ar poryt po LASIK operacijos švyti, ryškiai mato tolimas detales, o praeina mėnuo ar du ir jis pajunta, kad tolimų objektų ryškumas yra sumažėjęs.

Jis atvyksta pas mus ir mes randame – 1, –1,5 dėka to, kad to žmogaus epitelis sustorėjo. Sprendimas yra panaikinti tą likutį, po kelių mėnesių grįžtame į operacinę ir kompensuojame tai, ką suvalgė epitelio padidėjimas. Tada gauname stabilų rezultatą“, – teigia A. Gutauskas.

Kitas atvejis, kai trumparegystė grįžta po kelių metų. Deja, pašnekovas sako, kad vaistų nuo trumparegystės nėra išrasta ir čia lazerinė akių korekcija jau niekuo dėta.

„Vėlyvi trumparegystės padidėjimai būna. Kartais tai yra dėl nėštumo, žindymo, kartais dėl labai intensyvaus artimo darbo krūvio, kartais neaišku dėl ko. Bet tada eina kalba apie ašinę trumparegystę, nes jos progresavimas yra akies obuolio didėjimas. Mes, darydami operaciją, obuolio nesumažiname, mes tik pakeičiame šviesos spindulių fokuso vietą ir tą fokusą atvedame į akies dugną.

Jeigu po kažkiek metų žmogui padidės trumparegystė, reiškia akies dugnas kažkiek nutols nuo to dugno. Bet nuo to apsaugoti negalime, nėra vaistų nuo trumparegystės. Padeda tik higiena, tvarkingas artimo darbo režimas, buvimas atvirame ore, sportas, mityba. Jeigu taip įvyksta, dažnu atveju mes galime daryti pakartotinę operaciją“, – sako A. Gutauskas.