Į kokias dažniausias matymo problemas yra linkę šiuolaikiniai vaikai, kas jas skatina ir kaip tai sustabdyti – kalbamės su Akių klinikos „Lirema“ oftalmologe Irina Kozlovskaja, rašoma pranešime spaudai.
Su kokiais vaikų regos sutrikimais susiduriate dažniausiai?
Dirbant su vaikais, dažniausiai tenka susidurti su trumparegyste, toliaregyste ar astigmatizmu. Toliaregystė ir astigmatizmas dažniausiai būna įgimti ir nelabai keičiasi, tačiau trumparegių šiuo metu ypač daugėja ir šią problemą turinčių vaikų pas akių gydytojus apsilanko daugiau nei 50 proc.
Kalbant apie ūmines ligas, dažniausiai pasitaikantis akių uždegimas yra konjunktyvitas, ypač alerginis, tačiau susiduriame ir su bakteriniais ar virusiniais uždegimais. Taip pat paskutiniu metu sulaukiame mažųjų pacientų, besiskundžiančių akių sausumu, ko anksčiau beveik nepasitaikydavo, o dabar iš visų pacientų tokių yra net 10 procentų. Žinoma, dėl trumparegystės ir akių sausumo daugiausia tenka kaltinti gyvenimo būdą, neribojant vaikams laiko, praleidžiamo prie išmaniųjų ekranų, tačiau negalima teigti, kad ligų tendencijos tik prastėja. Yra ir gerasis aspektas – šiuolaikiniai vaikai daug mažiau patiria sunkiųjų akių traumų, jų ypač yra pamažėję per pastaruosius dešimt metų.
Kas skatina šių sutrikimų vystymąsi?
Toliaregystei ir astigmatizmui vaiko raidos laikotarpis po gimimo dažniausiai įtakos neturi, nes šie sutrikimai dažniausiai būna įgimti dėl paveldimumo ar žalingų tėvų įpročių. Tačiau su trumparegyste yra kitaip. Ji ima vystytis mokykliniame amžiuje, vaikui einant 8–10 metus, o progresuoti gali iki 25–erių. Anksčiau amžius jai atsirasti buvo vėlesnis, matymas dažniausiai pablogėdavo paaugliams.
Trumparegystės progresas stebimas visame pasaulyje, ypač Azijos šalyse, ten jis turi net ir pavadinimą – trumparegystės bumas (angl. the myopia boom).
Šiuo metu didinamas finansavimas, skiriamas atlikti trumparegystės tyrimus, nes padėtis tampa nebevaldoma. Manoma, kad tam įtakos gali turėti ir tėvų trumparegystė, tačiau iki šiol nėra aišku, ar tai paveldimumas, ar tiesiog paveldimas gyvenimo būdas. Vienas iš faktorių, galintis ją sukelti, yra mokymasis – kiekvieni mokslo metai apytiksliai prideda po pusę dioptrijos. Reikia išskirti knygų skaitymą, nes žiūrėjimas mažiau nei 30 cm atstumu taip pat turi įtakos regos prastėjimui – jei vaikui patinka skaityti, kas pusvalandį jo žvilgsnį reikėtų atitraukti nuo teksto. Taip pat atkreiptinas dėmesys į spaudimą mokymosi įstaigose – kai vaikui reikia įsisavinti beprotiškus informacijos kiekius, kyla ne tik stresas, bet mokantis ištisas valandas pamirštama net pajudėti. Kitas – gyvenimas mieste, kur užterštumas yra didelis, o savaitgaliais vaikai paliekami močiutėms, kurios neturėdamos pakankamai jėgų su anūkais dūkti, leidžia šiems ištisas valandas leisti su žaidimais ir filmukais priešais ekranus. Taip pat svarbu nuo mažų dienų vaikus ugdyti sveikos mitybos tema – tai irgi turi didelę įtaką akių sveikatai.
Kaip nuo regos sutrikimų apsaugoti vaikus?
Minimali trumparegystė nėra baisus dalykas, ją galima koreguoti akiniais, kontaktiniais lęšiais, sulaukus 18–os atlikti ir lazerinę regos korekciją. Baiminamasi didesnio laipsnio – 5–6 dioptrijų – trumparegystės, kai padidėja rizika susirgti geltonosios dėmės degeneracija, glaukoma, gali atsirasti tinklainės plyšių ar atšokų.
Tokiu atveju net ir su geriausiais norais koreguojant regą nebus pasiekiamas tobulas rezultatas.
Pastebėjus, kad trumparegystė ima progresuoti, reikia iškart imtis veiksmų. Kuo anksčiau atkreipsime į tai dėmesį, tuo greičiau procesą galėsime sustabdyti. Vaikai dažniausiai sąmoningai nesuvokia, kad rega prastėja, neateis ir neprisipažins. Jie ima trinti akis, žiūrėdami į tolį prisimerkti, todėl reikėtų ypač dėmesingai stebėti jų elgesį.
Svarbiausia yra kuo daugiau, rekomenduojama bent dvi valandas, šviesiu paros metu praleisti lauke tiriant aplinką – tai reikšmingai sumažina ne tik trumparegystės riziką, bet ir neigiamą artimo darbo poveikį regai ir tikimybę jai vystytis, kai abu tėvai yra trumparegiai. Tėvams reikėtų sugalvoti paskatą, dėl ko vaikui norėtųsi išeiti į lauką – galbūt padėti rasti naujų draugų, sudominti užsiėmimais, ko vaikas dar nėra bandęs, pavyzdžiui, petanke, badmintonu ar muilo burbulais – tiesiog skirti pakankamai laiko rasti tai, kas vaikui būtų išties įdomu.
Kalbant apie nedidelę toliaregystę – ji vaikams yra normalus reiškinys ir skundų nesukelia. Didesnė toliaregystė, nors vaikas matymu ir nesiskundžia, yra rizikos veiksnys atsirasti akies žvairumui ar tinginystei. Tokie mažieji pacientai yra stebimi vertinant, ar toliaregystė mažėja, ar reikia skirti tam tikrų apsaugos priemonių.
Norint apsisaugoti nuo akių tinginystės, reikia laikytis gydytojo nurodymų – nešioti akinius arba dengti vieną akį.
Dažnai dalyvaujant įvairiose tarptautinėse konferencijose smagu pasitikrinti, kad vaikų akių ligų gydymo tendencijos visame pasaulyje sutampa, Lietuva eina žingsnis į žingsnį su visais – taikomi tokie pat metodai, kaip ir kitose šalyse. Vis ieškoma naujų būdų ir sužinoma, kokių rezultatų, adaptuojant vieną ar kitą praktiką, galima tikėtis ateityje. Parsivežu kitų oftalmologijos sričių, kuriose tiesiogiai nedirbu, naujovių, pavyzdžiui, kai kurias odos ligas galima sėkmingai gydyti akių lašais ar tam tikros sunkios akių ligos turi tiesioginį ryšį su infekcinėmis vaikų ligomis, ir pritaikant skiepus, tokių akių ligų mažėja. Siekiant, kad būtų užkirstas kelias vaikų regos problemoms, profilaktinę patikrą reikėtų atlikti kartą per metus, o gydant jau esamus regos sutrikimus, laikytis gydytojo rekomendacijų.