Anot Akių klinikos „Lirema“ akių ligų gydytojos mikrochirurgės Vaidos Švedienės, būtent tokie simptomai išduoda blefaritą – vokų krašto uždegimą.
Dažnai vokų krašto uždegimas tampa lėtiniu ir, kol visiškai pasveikstama, reikalauja nemažai kantrybės.
„Šie vokų krašto uždegimai yra dažnesni suaugusiems ir vyresniojo amžiaus žmonėms, sergantiems tokiomis lėtinėmis sisteminėmis ligomis, kaip diabetas, reumatinės ar imuninės ligos. Vaikams vokų krašto uždegimas yra rečiau pasitaikanti būklė, o gydymo efektas pakankamai greitas“, – teigia specialistė.
Infekcijos rizika didėja
Vieni iš pagrindinių blefarito požymių – vokų krašto niežėjimas ir voko paraudimas.
„Vokų krašte (briaunoje) galima rasti daug riebalinių, vadinamųjų, Meibomo, liaukučių, kurios gamina bei išskiria riebalinį sekretą, reikalingą apsaugoti ir sutepti akies paviršių. Jos įeina į akies paviršių saugančios ašarų plėvelės sudėtį. Į šias liaukutes patekę mikroorganizmai sukelia jų uždegimą, todėl liaukučių sekretas tirštėja ir sunkiai patenka į voko kraštą“, – tikslina mikrochirugė.
Anot V. Švedienės, taip kyla uždegiminiai procesai ir liaukutės sienelėse, ji užsikemša ir pradedame jausti vokų niežėjimą, deginimą, akių diskomfortą ir sausumą, matome paraudimą.
„Ilgainiui ligai progresuojant, įrausta visi vokų kraštai, jie tampa sustorėję, odelė ties blakstienų šaknimis pradeda pleiskanoti, sutrinka voko briaunoje atsiveriančių riebalinių liaukučių funkcija. Nusiskundimai tik intensyvėja, atsiranda smėlio pojūtis akyse, akys ašaroja. Uždegimui užsitęsus ir jo negydant, galime pastebėti ploteliais iškritusias blakstienas“, – patirtimi dalijasi specialistė.
Dėl niežėjimo ir atsiradusio akių diskomforto, svetimkūnio jausmo intuityviai pradedame dažniau liesti vokus, taip dar labiau padidindami infekcijos vystymosi riziką.
Svarbu nesiimti gydyti patiems
Blefaritą gali sukelti ne tik atsitiktinai ant voko krašto patekę mikroorganizmai, bet ir nuolatinis akių sausumas, hormoninis Meibomo liaukų sutrikimas, imunodeficitinės būklės, grybelinė infekcija, blakstienų erkutės, nepakankama asmeninė higiena, tokios odos ligos, kaip atopinis ar seborėjinis dermatitas, žvynelinė ar rožinė. Įtakos gali turėti ir nuolatinės kenksmingos darbo sąlygos, kai aplinkoje gausu dulkių, dūmų, cheminių medžiagų.
Anot gydytojos, blefaritas yra sunkiai visiškai išgydoma būklė, reikalaujanti tiek gydytojo, tiek paciento kantrybės.
„Gydymas trunka apie 2–4 sav., kiekvienam jis labai individualus. Prieš pradedant gydyti būtinas išsamiai ištirti paciento akis ir nustatyti susirgimo priežastį. Simptomus sumažinti ir suvaldyti padeda taisyklingas rūpinimasis vokų higiena (vokų krašto valymas specialiomis priemonėmis), šilti kompresai, skatinantys atsiverti riebalines voko krašto Meibomo liaukutes“, – pataria V. Švedienė.
Pacientai dažnu atveju uždegimą griebiasi gydyti patys, kai šiuo atveju reikėtų antibiotikų, kortikosteroidų lašų bei tepalo.
„Būklei negerėjant, taikant vietinį gydymą lašais ir tepalu, kartais prireikia ir sisteminio gydymo antibiotikais, todėl labai svarbu laiku kreiptis, kad būtų tinkamai įvertinta paciento akių sveikata ir uždegimas sustabdytas laiku. Taip pat blefarito atveju rekomenduojamas ir vokų krašto masažas, tačiau jį turėtų atlikti specialistas“, – apibendrina gydytoja.
Nepašalinus aplinkos žalingų veiksnių, nesilaikant rankų ir vokų higienos, susilpnėjus imunitetui, vokų uždegimas kartojasi.