– Akys yra organas, kuris apipintas įvairiais mitais. Jūs ir pats tikriausiai susiduriate su įvairiausiais keistais pacientų klausimais. Šį kartą ir aš jums užduosiu tokių klausimų. XIX amžiaus maras – kompiuteriai, telefonai, visi ekranai. Ar jie tikrai gadina akis?
– Na, kad sveikatos neprideda, tai tikrai. Dėl to yra nustatyta, kaip turėtume dirbti, kad akims darytume kuo mažesnę žalą. Šiuo metu auksinė taisyklė yra tokia, kad jei dirbame visą dieną prie ekranų, tai kas 20 minučių reikėtų daryti 20 sekundžių pertraukėlę ir per tas sekundes padaryti kelis pratimus akims.
– O kaip visi filtrai, apsauginiai ekranai?
– Technologijos gelbsti. Aišku, dabar ekranai nebėra tokie, kaip seniau, kai plika akimi galėdavai matyti, kaip ekranas mirga ir vargina akis. Vienas pagrindinių dalykų, kas akcentuojama šiais laikais dirbant su ekranais, tai mėlynos šviesos filtras. Dauguma naujų telefonų tokį turi. Kompiuteriai neturi, bet galime naudoti specialius akinius be dioptrijų, kurie padėtų sumažinti mėlynos šviesos neigiamą poveikį.
– Be to, mėlyna šviesa skaldo miego hormoną melatoniną, tai dar papildomai sureguliuos ir miego kokybę. Užsiminėte apie pratimus – ar jie turi būti kokie nors specialūs, parašyti akių gydytojo ar lengvai randami internete?
– Taip, nieko ypatingo išrasti nereikia, viskas jau yra sugalvota. Tai patys paprasčiausi nieko nekainuojantys dalykai. Žiūrint į tolį mūsų akys atsipalaiduoja arba bent jau būna minimaliai įsitempę. Tai reiškia, kad akis nuo kompiuterio ekrano reikia nukreipti tolyn, padaryti tai keletą kartų, pakeisti žvilgsnį į tolį ir artyn. Taip vidinis akies raumuo, kuris atsakingas už akomodaciją, tai yra už matymą skirtingais atstumais, kad jis šiek tiek pajudėtų, o ne būtų fiksuotas prie vieno atstumo. Kitas pratimas – pakelkite pirštą prieš akis, įsižiūrime į piršto antspaudus ir vedžiojame pirštą artyn bei tolyn, kad visada matytume piršto antspaudus. Arba pažiūrime į pirštą ir tada pro langą – kuo toliau, tuo geriau.
– Vienas iš mitų, kad jei tau nustatė trumparegystę arba toliaregystę, tai nereikia skubėti dėtis akinių – geriau jas mankštinti, kad jos nepavargtų. O jei jau dediesi akinius, tai dėtis šiek tiek silpnesnius nei skyrė daktaras, kad akis padirbėtų.
– Trumparegiams iš esmės galima dėti šiek tiek silpnesnius akinius, bet tyrimai rodo, kad jei akis negauna ryškaus vaizdo, trumparegystė gali dar labiau progresuoti. Toliaregiams, kurių akys dirba nuolat, irgi galime uždėti šiek tiek silpnesnius akinius, tačiau ir jiems tada sukuriame dirbtinę įtampą, kurios gali nebūti, jei akiniai yra tinkami. Tad ar reikia papildomo streso? Taip kad akiniai turi būti tokie, kokie turi būti. Labai dažnas tėvelių teiginys, kad uždėjus vaikui akinius jo matymas tik prastėja. Trumparegystės taisyklė dažniausiai būna tokia, kad pirmi akiniai niekada nebūna paskutiniai. Su tuo reikia susitaikyti ir žinoti, kad trumparegystė greičiausiai progresuos. Dažniausiai ji stabilizuojasi 21–26 metų amžiuje ir tokių kardinalių pasikeitimų nebebūna. Bet vaikystėje ir paauglystėje trumparegystė gali progresuoti greitai.
– Dar viena mintis apie akinius, jog tai yra verslas ir vietoje akinių reikia valgyti morkas, mėlynes ir akinių nebereikės.
– Žinoma, šios daržovės tikrai akims ir ne tik joms yra sveika. Kuo daugiau valgome įvairių spalvų daržovių, tuo didesnę naudą darome sau. Tačiau suvalgyti tiek daug daržovių, kad pasiektume rimtas ir reikalingas koncentracijas mikroelementų, matyt, būtų sunku. Greičiausiai vaikščiotume geltoni nuo morkų ir nelabai gerai matydami. Viskas turi būti saikingai.
– Toliau ieškome panacėjos – jei netinka morkos ir mėlynės, tai tada dirbtinės ašaros. Susilašini dirbdamas prie kompiuterio ir akys nebeblogėja, nes visiems reikia dirbtinių ašarų.
– Na, visiems tikrai nereikia. Bet dauguma pacientų, kurie kreipiasi į akių gydytojus, turi akių sausumą. Galbūt dėl to, kad jie ir ateina pas gydytojus, nes turi akių problemų. Bet dėl darbo su kompiuteriu, skaitymo, kai žvilgsnis yra ilgai fiksuotas ir objektas yra arti, mirksime daug mažiau. Jei žmogus įprastai mirksi kas 4–6 sekundes, tai žiūrėdamas į ekraną per minutę jis gali sumirksėti tik 1–2 kartus. Didėja laikas, kai skystis garuoja nuo akies ir jei tai vyksta ilgai, atsiranda išprovokuotas ekranų akių sausumas. Dirbtinės ašaros padeda, bet reikia atkreipti dėmesį, kada sunkiau. Jei sunkiau rytais, tai sausumas labiau susijęs su akių vokais. O akių simptomai dėl darbo kompiuteriu labiau išryškėja antroje dienos pusėje, po pietų.
– Vėlgi, dirbtinės ašaros brangiai kainuoja, visas problemas išsprendžia arbatos pavilgėlis. Žino kiekviena mamytė ir močiutė – uždedi arbatos pavilgėlį ant akies ir liga praėjo.
– Tai labai gajus mitas, atėjęs iš močiučių, kad akių nuovargį ar uždegimą reikia gydyti akių kompresais. Dominuojanti yra juodoji arbata arba ramunėlės, kažkaip žalią arbatą retai deda. Bet būna taip, kad atvažiuoja žmogus, žiūri į tas akis ir pradedi nebesuprasti, kas čia dominuoja – ar skundai, dėl kurių kreipėsi, ar kažkas kitas. Kai nebesupranti, paklausi, ar nenaudojo kokių kompresų ir dažnai pasirodo, kad buvo naudoti arbatos kompresai. Kad jie padėtų – labai abejoju, bet kad gali pakenkti, tai tikrai taip. Tada galima net nesuprasti, kuo žmogus serga.
– Ar apskritai kompresai akims gerai? Nes mus mokė, kad esant uždegimui turi būti sausa šiluma, pavyzdžiui, dėl miežio.
– Ne kiekvienas paraudimas akyje yra miežis, kaip ir ne kiekvienas gydytojui atrodantis miežis iš tiesų yra miežis. Tai gali būti įvairios ligos, pakitimai. Ir šlapių, drėgnų kompresų dėjimas tik padidina riziką, kad, jei yra infekcija, ji išplis į aplinkinius audinių sluoksnius ir dar labiau pakenksime. Jokiu būdu nereikėtų dėti kompresų ant akių, geriausia, kaip ir minėjote, yra sausa šiluma.