Portalo medicalnewstoday.com darbuotojai pasikalbėjo su šios srities ekspertais, kad sužinotų, kaip akys atsikleidžia organizmo paslaptis.
Dauguma iš mūsų reguliariai tikrinasi akis, tačiau galbūt tik nedaugeliui žinoma, kad tokių procedūrų metu tikrinama ne tik rega.
Kadangi akys yra savotiškas „langas“, tai vienintelis organas, kurį gydytojai gali apžiūrėti iš vidaus be invazinių procedūrų. Akies galinėje dalyje yra tinklainė, kur aiškiai matyti kraujagyslės ir regos nervas.
Taigi, optometristai ir oftalmologai gali diagnozuoti ne tik akių sutrikimus, bet ir sistemines ligas, paveikiančias kitus organus ar visą organizmą.
Jeigu įprasto akių patikrinimo metu specialistui kyla įtarimų, optometristas gali nurodyti kreiptis į gydytoją oftalmologą, kuris atliks papildomų tyrimų. Jeigu paaiškės, kad asmuo serga sistemine liga, oftalmologas pasakys, ką daryti toliau.
Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenanti oftalmologė dr. Hagar Ibrahim, dirbanti Liverpulio Šv. Pauliaus ligoninės Akių ligų skyriuje, sakė, kad įprasta akių patikra, kai vyzdžiai išplečiami akių lašais, leidžia puikiai apžiūrėti regos nervą, jungiantį tinklainę su smegenimis, pačią tinklainę ir visas jos kraujagysles.
„Taigi, akių patologija lengvai pastebima patikros metu, tiek kalbant apie lokalizuotus regos sutrikimus, tiek apie sistemines ligas. Akys iš tiesų yra langas į likusias organizmo dalis“, – sakė dr. H. Ibrahim.
„Žmonės neretai nustemba, kai akių gydytojas jiems diagnozuoja sisteminę ligą, bet neturėtų. Nemažai sisteminių ligų pirmiausia nustato akių gydytojai. Tai viena iš priežasčių, kodėl suaugusiesiems derėtų reguliariai tikrintis akis. Bent kas dvejus metus“, – rekomenduoja sertifikuotas oftalmologas ir tinklainės ligų specialistas dr. Philipas Storey.
Be tokių regos sutrikimų kaip toliaregystė ir astigmatizmas, įprastos akių patikros metu aptinkami kiti negalavimai, pavyzdžiui, glaukoma ir amžinė geltonosios dėmės degeneracija. Apžiūrėjęs tinklainės ir regos nervo kraujagysles, optometristas taip pat gali daug pasakyti apie bendrą žmogus sveikatos būklę.
Šio neinvazinio proceso metu galima aptikti daug kitų ligų, kurios atrodo nesusijusios su akimis, įskaitant hipertenziją, diabetą, skydliaukės sutrikimus ir neurodegeneracines ligas, tokias kaip Alzheimerio liga ir išsėtinė sklerozė.
„Akies uždegimas gali paveikti daug akies dalių ir neretai gali būti pirmas sisteminės ligos požymis. Norint užtikrinti tinkamą diagnozę, būtina atsižvelgti į paciento ligos istoriją ir išsamiai ištirti atitinkamus organus bei kraują“, – paaiškino dr. H. Ibrahim.
Kraujagyslių pokyčiai
Tinklainės kraujagyslių pokyčiai gali būti ankstyvas diabeto ir hipertenzijos požymis. Dr. P. Storey atskleidė, kad „diabetas yra dažniausiai diagnozuojama liga atlikus tinklainės apžiūrą. Kalbant apie tinklainę, diabeto simptomai gali būti kraujavimas, skysčio nutekėjimas ir sutrikusi kraujotaka.“
Nors diabetas galutinai nustatomas tik ištyrus gliukozės kiekį kraujyje, tinklainės kraujagyslių pokyčiai yra geras rodiklis, kad žmogus gali sirgti diabetu ir kad jam derėtų kreiptis į kitą specialistą.
Kaip teigia Amerikos oftalmologų akademija, įmanoma aptikti diabetinės retinopatijos požymių akių patikros metu, net jeigu žmogus nė neįtaria sergąs diabetu.
Diagnozavus diabetą ir jį tinkamai valdant, pacientas gali sumažinti tolesnių akių pažeidimų riziką, paaiškino dr. H. Ibrahim: „Be tokių lokalizuotų akių gydymo procedūrų kaip akių operacija lazeriu ar injekcijos į stiklakūnį, cukraus kiekio kraujyje reguliavimas laikantis paskirto farmakologinio gydymo, mažesnis cukraus vartojimas ir gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti pasiekti diabetinės retinopatijos regresiją.“
Visgi diabetu sergantiems žmonėms svarbiausios akių patikros procedūros atliekamos po diagnozės – jų metu stebimi akyse vykstantys pokyčiai ir imamasi veiksmų siekiant užkirsti kelią tolesniems pažeidimams.
„Daugeliu atvejų diabetas diagnozuojamas prieš tinklainės pokyčiams pasidarius akivaizdžiais, tačiau tinklainės apžiūra yra svarbi diabetu sergančių žmonių sveikatos būklės vertinimo dalis, padedanti suvaldyti ligos simptomus ir skirti gydymą, kad būtų sumažinta apakimo nuo diabetinės retinopatijos rizika“, – sakė neurooftalmologas dr. Howardas R. Kraussas, vadovaujantis „Pacific Neuroscience Institute“ Akių, ausų ir kaukolės pamato centrui, įsikūrusiam Santa Monikos ligoninėje „Provicende Saint John’s Health Center“.
Klasikiniai hipertenzijos požymiai
Tyrimai parodė, kad hipertenzijos, arba padidėjusio kraujospūdžio, požymių aptinkama 10 proc. diabetu nesergančių suaugusiųjų. Akių patikros metu specialistas gali pastebėti susiaurėjusių tinklainės arteriolių, arteroveninių susikryžiavimų ir, esant diabetinei retinopatijai, mikroaneurizmų. Visi šie simptomai byloja apie hipertenzinę retinopatiją.
„Klasikinis hipertenzijos požymis, aptinkamas akių patikros metu, yra susiaurėjusios kraujagyslės“, – nurodė dr. P. Storey.
Gera žinia ta, kad, kontroliuojant hipertenziją, jos daromą žalą galima sustabdyti, teigė dr. H. Ibrahim: „Anksti aptikus padidėjusį kraujospūdį, galima imtis atitinkamų atsargumo priemonių ir pakoreguoti gyvenimo būdą, pavyzdžiui, pradėti sveikiau maitintis ir reguliariai mankštintis, bei pradėti gydymą vaistais, siekiant sumažinti širdies ligų riziką.“
Ką gali atskleisti regos nervas
Įprastinės akių patikros metu specialistas apžiūrės optinį nervą, ar nėra pakitimų arba anomalijų.
„Regos nervas jungia akis su smegenimis, jis yra centrinės nervų sistemos tąsa ir vienintelė smegenų dalis, kurią galima aiškiai apžiūrėti tikrinant akis, – sakė dr. H. Ibrahim. – Regos nervo paburkimas ar uždegimas gali neigiamai paveikti regą ar gebėjimą skirti spalvas. Taip pat jo būklė gali padėti diagnozuoti išsėtinę sklerozę, autoimuninę smegenų ir stuburo ligą bei tokius neurouždegiminius sutrikimus kaip optinis neuromielitas ar smegenų auglys.“
Regos sutrikimai sergant išsėtine skleroze paprastai paūmėja, bet po keleto savaičių praeina savaime. Dažniausiai juos sukelia optinis neuritas – ūminis uždegiminis regos nervo sutrikimas.
Iki 20 proc. žmonių, kuriems vėliau nustatoma išsėtinė sklerozė, optinis neuritas būna pirmasis simptomas. Tiesa, optinis neuritas gali būti ir kitų negalavimų požymis, taip pat jis gali pasireikšti dėl virusinės infekcijos ar vitaminų trūkumo.
Jeigu akių patikros metu įtariamas optinis neuritas, optometristas nurodys kreiptis į kitą specialistą tolesniems tyrimams atlikti, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir sutrikimo priežastis.
Alzheimerio ligos požymiai akyse
„Ankstyvas Alzheimerio ligos nustatymas apžiūrint tinklainę yra daug žadanti šiuo metu atliekamų medicinos tyrimų perspektyva. Tinklainė sudaryta iš keleto specializuotų nervinių ląstelių sluoksnių. Yra svarių įrodymų, kad smegenyse ir tinklainėje vyksta vienodi pokyčiai, taigi, mokslininkai galėtų anksti pastebėti Alzheimerio ligos simptomus“, – sakė dr. H. Ibrahim.
Šiuo metu naudojami tyrimai Alzheimerio ligai nustatyti neretai yra ilgi, invaziniai ir brangūs, todėl gebėjimas diagnozuoti šį sutrikimą ištyrus tinklainę būtų didelis pranašumas. Nors šios ligos kol kas negalima aptikti akių patikros metu, neseniai atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad ateityje gydytojai galėtų diagnozuoti Alzheimerio ligą atlikę tinklainės skenavimą.
Taikant naująjį metodą, kol kas išbandytą tik su pelėmis, apjungiami dviejų skenavimų rezultatai tinklainės būklei įvertinti. Sergančiųjų Alzheimerio liga tinklainės paviršius yra gerokai šiurkštesnis.
Kitų tyrimų metu buvo nustatyta, kad ragenoje ir akies lęšiuke esančios beta amiloidų sankaupos yra Alzheimerio ligos indikatorius. Jas galima aptikti neinvaziniais metodais.
Dr. H. Ibrahim papasakojo apie keletą naujovių: „Atliekami moksliniai tyrimai keliose srityse, susijusiose su beta amiloidų fragmentais tinklainėje, kuriuos galima aptikti dar nepasireiškus Alzheimerio ligos simptomams, ir su biožymekliais, aptinkamais atliekant optinę koherentinę tomografiją, konkrečiai, su tinklainės mikrokraujagyslių pakitimais, būdingais sergantiems Alzheimerio liga ir turintiems lengvų kognityvinių sutrikimų.“
Galbūt šie radiniai leis lengviau ir anksčiau diagnozuoti Alzheimerio ligą, kad būtų galima pradėti gydymą simptomams nepaūmėjus.
Reguliariai tikrinkitės akis
Pokyčiai akyse leidžia ne tik nustatyti įvairias ligas, bet ir parodo, kaip jos progresuoja. Ligoninėje „MemorialCare Orange Coast Medical Center“ dirbantis oftalmologas dr. Benjaminas Bertas pabrėžė reguliarios akių patikros svarbą.
„Akių patikros metu specialistas įvertins ne tik regėjimo kokybę, bet ir pasižiūrės, ar nesergate tam tikromis sisteminėmis ligomis. Net jeigu jums nereikia akinių ar kontaktinių lęšių, vis tiek rekomenduojama tikrintis akis bent kartą ar du per metus, o vyresniems nei 40-ies metų amžiaus žmonėms pas oftalmologą derėtų lankytis dar dažniau, nes būtent po 40-ies padažnėja akių negalavimų rizika, įskaitant presbiopiją, glaukomą, kataraktą ir diabeto ar aukšto kraujospūdžio sukeltus tinklainės pokyčius“, – sakė jis.
Dr. H. R. Kraussas pritarė šioms rekomendacijoms. Visgi taip pat svarbu nepamiršti, kad akių patikra yra tik vienas iš būdų sveikatos būklei vertinti.
„Tinklainės apžiūra neretai parodo sisteminės ligos išplitimo mastą, tačiau pacientams nederėtų kliautis vien tik akių apžiūra, – pastebėjo dr. P. Storey. – Pažeidimams, kuriuos pastebime akių apžiūros metu, atsirasti gali prireikti ne vienerių metų. Be to, net jeigu paciento akys yra sveikos, sisteminė liga, tokia kaip diabetas ar hipertenzija, vis tiek gali būti prastai valdoma.“
Todėl būtina reguliariai tikrintis akis, ypač jeigu nebesate jaunuolis, nes akių patikros metu gali būti aptiktas negalavimas, apie kurio egzistavimą nė neįtarėte.