Visą gyvenimą matydami kiek išplaukusį vaizdą žmonės prie to visiškai pripranta ir net nežino, kad jis gali būti ryškesnis. Gerai matyti jiems trukdo astigmatizmas.
Nedidelio laipsnio astigmatizmas būdingas daugeliui žmonių.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akių ligų gydytoja, lazerinės regos korekcijos specialistė Rasa Paulavičienė pasakojo, kad žmogus mato gerai, kuomet ragena ir lęšiukas laužia spindulius taip, kad jie susikerta tinklainėje. Astigamatizmo atveju, dėl ragenos ir lęšiuko netaisyklingo gaubtumo spinduliai lūžta skirtingai tam tikrose ašyse. Horizontalioje plokštumoje – vienaip, vertikalioje – kitaip. Horizontalioje – vaizdas gali būti fokusuojamas aiškiai, o vertikalioje – spinduliams susikirtus už tinklainės ar prieš ją. Taigi fokusuojamas neaiškus vaizdas, jis tampa neryškus, objektai atrodo ištempti ar suploti, gali susidaryti dvejinimosi pojūtis.
„Tam, kad žmogus geriau matytų, jis paprastai prisimerkia. Dėl prastesnio matymo žmogus pastoviai jaučia įtampą, akių nuovargį, ypač dirbant darbą su smulkiais objektais iš arti ar žiūrint į tolį įsitempus, pvz. skaitant titrus kino teatre. Tokiu atveju gali pradėti skaudėti galvą. Tai gali netgi išprovokuoti migreną“, – pasakojo R. Paulavičienė.
Astigmatizmas – ne toks ir retas reiškinys.
„Kai astigmatizmas yra nedidelis – iki 0,5 dioptrijų (D) – jis laikomas fiziologiniu. Tai – dažnas reiškinys ir dėl jo žmonės skundžiasi retai, nes smegenys tą nedidelį skirtumą tarp akių kompensuoja. Tačiau, jei astigmatizmas didesnis (daugiau nei 0,5D) ir yra skirtingo laipsnio tarp akių, gali varginti tokie simptomai, kaip banguojantis neryškus matymas, atsirandantis noras prisimerkti, akių nuovargis“, – sakė pašnekovė.
Vaikams padaro „meškos paslaugą“
Pasidomėjus apie astigmatizmo priežastis, gydytoja sakė, kad ši refrakcijos yda skiriama į taisyklingą ir netaisyklingą. Taisyklingas astigmatizmas dažniausiai būna įgimtas, neretai paveldimas. Kartais jis gali išryškėti kiek vėliau, ne iškart po gimimo.
Netaisyklingas astigmatizmas paprastai atsiranda dėl ragenos pažeidimų, pvz. susidarius randams po traumų, esant keratokonusui ir pan.
Pasiteiravus, ar tėvai gali pastebėti, kad vaikui astigmatizmas, gydytoja R. Paulavičienė atsakė, kad apie ydą galima neįtarti kol vaikas yra mažas, vėliau gali kilti įtarimų, jeigu mažylis keistai elgiasi, pvz. dažnai už ko nors kliūva, pernelyg arti prisiartina piešdamas, žaisdamas ar nori arčiau prieiti prie televizoriaus ekrano, trina akis ir pan. Tokiu atveju verta vaiką nuvesti pas akių gydytoją konsultacijai.
Vaikas pirmą kartą pas oftalmologą turėtų apsilankyti iki vienų metų amžiaus, vėliau – trejų ir šešerių. Taip pat reikėtų vaiko regą patikrinti anksčiau, jeigu vienas iš tėvų turi astigmatizmą ir apie tai žino. Blogiausia – nieko nedaryti.
„Jeigu vaikui laiku neskiriama reikiama regos korekcija akiniais, tėvai padaro „meškos paslaugą“, kadangi laiku nekoregavus regėjimo ydos, taip pat – ir astigmatizmo, akys gali tapti „tingiomis“ ir vėlesniame periode akiniai jau gali nebepadėti, o matymas lieka silpnesnis visam laikui“, – įspėjo medikė.
Ką galima padaryti?
Tad, ką galima padaryti, jeigu žmogus jaučia atsigmatizmo sukeliamą regėjimo pablogėjimą?
Pasak pašnekovės, yra keturi pasirinkimai: „Pirmas – nieko nedaryti, tačiau šiuo atveju matymas išliks neryškus ir gali būti jaučiamas nuolatinis akių nuovargis.
Antras pasirinkimas – astigmatizmo korekcija akiniais. Šiuo atveju atsiranda tikimybė, kad žmogus gali sunkiai toleruoti korekciją akiniais, ypatingai tais atvejais, kai astigmatizmas yra didelio laipsnio arba esant astigmatizmo laipsnio skirtumui tarp akių. Tokiais atvejais akiniais gali būti koreguojama tik dalis astigmatizmo, t. y. taikoma nepilna korekcija.
Trečiu atveju astigmatizmo korekcija gali būti atliekama minkštais kontaktiniais lęšiais, tačiau tuomet skiriami specifiniai, vadinamieji toriniai kontaktiniai lęšiai. Jie yra brangesni ir jų pasirinkimo galimybė yra mažesnė nei įprastinių kontaktinių lęšių. Be to, lęšiai didina akių uždegimo, kitaip vadinamo keratitu, tikimybę.
Ketvirtas pasirinkimas – astigmatizmo koregavimas lazeriu. Šis korekcijos metodas yra moderniausias ir ypač tinkamas turintiems aukšto laipsnio astigmatizmą (pvz., 3–4 D) arba esant skirtingo laipsnio astigmatizmui tarp akių, t. y. tokiais atvejais, kuomet korekcija akiniais yra blogai toleruojama“.
Ar po lazerinės korekcijos žmogus matys 100 proc., anot gydytojos, priklauso nuo to, ar matymas yra koreguotinas akiniais.
„Tie astigmatizmo atvejai, kurie nėra koreguotini akiniais pvz. ambliopijos atveju, kuomet akis tampa „tingia“ korekcija lazeriu matymo neatstatys“, – paaiškino gydytoja oftalmologė.