Anot Akių klinikos „Lirema“ optometrininkės Rasos Palevičienės, pradėjus prastai matyti, reikia planuoti vizitą pas specialistą, nes ateityje dėl to gali kilti rimtų problemų.
„Kai arti esančius objektus žmogus mato ryškiai, o toliau esantys ima lietis – tai pirmasis trumparegystės simptomas. Pagal specialistų prognozes, iki 2050–ųjų trumparegystę turės vos ne kas antras pasaulio gyventojas“, – pranešime žiniasklaidai teigia R. Palevičienė.
Didžiausia rizika
Anot specialistės, jeigu vienas iš tėvų yra trumparegis, didesnė tikimybė, kad regos ydą paveldės ir vaikas. Genetika – yra vienas iš veiksnių, tačiau trumparegystė vystosi kompleksiškai.
„Labai dažna trumparegystės progresavimo priežastis yra ilgas ir įtemptas žiūrėjimas iš arti. Vaikai nuo labai ankstaus amžiaus pradeda naudotis išmaniaisiais įrenginiais, jų akys dirba tik trumpo nuotolio darbą. Mažai būnama gryname ore, žiūrima į tolį, kas yra svarbu augimo metu – akių obuoliai pradeda neproporcingai augti, todėl turime dideles gretas trumparegių vaikų“, – patirtimi dalijasi R. Palevičienė.
Optometrininkės teigimu, išmanieji ekranai savaime nėra blogis. Rega pradeda prastėti, kai neribotas valandas praleidžiame žiūrėdami tuo pat atstumu, nekeisdami skirtingo nuotolio objektų.
Laiku trumparegystės nekoreguojant, akies obuolys pradeda dar labiau augti, o didėjanti trumparegystė tampa kitų akių ligų vystymosi priežastimi, pavyzdžiui, glaukomos, kataraktos ar tinklainės atšokos.
„Tinklainės atšoka įvyksta tada, kai akies užpakalinę dalį dengiantis šviesos receptorių turintis audinys atsiskiria nuo kraujagyslinės sienelės. Kuo didesnis trumparegystės laipsnis, tuo labiau būna išaugęs akies obuolys o tinklainė išplonėjusi, todėl didėja didėja rizika atsiskirti tinklainei, o tai gali būti ir aklumo priežastimi“, – teigia R. Palevičienė.
Lengvai koreguojama
Atvykus pas specialistą, šis atliks visus reikalingus akių tyrimus, įvertins akių būklę ir parekomenduos tinkamiausius regos korekcijos būdus.
„Trumparegystė gali būti mažo, vidutinio arba didelio laipsnio. Mažo laipsnio trumparegyste laikoma iki – 3 dioptrijų, vidutinio – nuo – 3 iki – 6 dioptrijų, o didelio laipsnio – nuo – 6 dioptrijų, tačiau net ir didesnei nei -6 dioptrijų trumparegystei gali būti puikiai pritaikytos korekcinės priemonės“, – teigia optometrininkė.
Dažnai pacientai užsiima savigyda ir interpretuoja korekciją savaip – nešioja nepakankamų dioptrijų korekcines priemones, kad, anot jų, akys netingėtų.
„Tai bloga praktika, nes iš tiesų yra atvirkščiai – nekoreguotos trumparegės akys „tinginiauja“ žiūrėdamos visais atstumais, o koreguotos turi keisti laužiamąją galią tuomet, kai žiūrime iš arti. Taigi, priešingai nei vyraujantis mitas, neleisdami akims gerai matyti į tolį, leidžiam joms poilsiauti. Svarbu teisingai ir laiku koreguoti regėjimą, kad išvengtume rimtesnių sveikatos sutrikimų ateityje“, – sako R. Palevičienė.
Anot jos, trumparegystė gali būti koreguojama kontaktiniais lęšiais, akiniais arba lazerine regos korekcija.
„Kontaktiniai lęšiai tinka atsakingiems žmonėms, kurie laikysis visų higienos reikalavimų juos keisdami, neis su jais miegoti, laiku keis ir jų skystį. Akiniai – universali korekcijos priemonė, tačiau kelianti didesnį diskomfortą ir apribojanti laisvę. Lazerinė akių korekcija – optimalus variantas, kai pacientas pageidauja vieną kartą atlikti ir prastą regą pamiršti ilgam laikui“, – vardija optometrininkė.
Jeigu akys nuolat pavargsta, kad tinkamai matytųsi, norisi prisimerkti, sunku įžiūrėti toliau esančius objektus, pavyzdžiui, kelio ženklus ar subtitrus kino teatro ekrane, kankina galvos skausmai – tai ženklas planuoti vizitą pas specialistą.