Kauno klinikų gydytoja oftalmologė Ingrida Janulevičienė moko, kad dirbtinės ašaros gali būti vartojamos ne tik sergant sausų akių liga: „Reiktų pradėti nuo to, kad mes kalbam ne apie sausas akis, bet apie visas akies paviršiaus problemas. Tų priežasčių yra labai įvairių: ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, skaitymas, retas mirksėjimas. Tai veda prie to, kad akies paviršius sutrinka ir ašarų plėvelė nebesugeba apsaugoti akies paviršiaus: sudrėkinti ir užtikrinti vientiso optinio paviršiaus.“
Gydytojos teigimu, ši problema gali kilti tada, kai akis gamina per mažai ašarų arba jos greitai išgaruoja. Anot gydytojos, egzistuoja ir dar viena dažna problema, apie kurią pasakoja daugiau: „Kartais vokų liaukos būna užsikimšusios, ir vietoj to, kad skirtų riebalinį sekretą, to nedaro, o be riebalinio sekreto vanduo akyse neužsilaiko. Tada išeina uždaras ratas: lyg ir ašarų yra, akys šlapiuoja, pacientas skundžiasi, kad jam bėga vanduo, o mes jam sakom: „jūsų akys sausos.“
I. Janulevičienė pasakoja, kad įsisenėjusiais atvejais diagnozės imtis nereikėtų pačiam: būtina kreiptis į gydytoją, kuris ir nuspręs, kokia iš tiesų yra problema ir kokias dirbtines ašaras reikia lašinti.
Tačiau gydytoja tikina, kad kai kuriais atvejais galima pradėti lašinti dirbtines ašaras ir nepasitarus su specialistu. „Jeigu žinoma akių graužimo, nemalonių pojūčių priežastis. Tarkim, žmogus žino, kad turėjo parašyti mokslinį darbą, kelias savaites sėdėjo prie kompiuterio, jeigu dirbo dulkėtoje aplinkoje, jeigu buvo pliaže.
Būna, pamirksėjus atrodo, kad šiek tiek pagerėja. Tokiais atvejais tikrai vaistinėje galima įsigyti dirbtinių ašarų ir po ne daugiau kaip trijų dienų turi būti jaučiamas pagerėjimas. Jeigu taip neatsitinka – būtina pasikonsultuoti su akių gydytoju, nes gali būti įvairių kitų problemų“, – aiškina I. Janulevičienė.
Profesorė sako, kad dažniausiai vaistininkė pasiūlys pigesnių dirbtinių ašarų. Anot jos, mažiau kainuojantys akių lašai kai kuriais atvejais nėra blogas pasirinkimas, tačiau ir čia yra niuansų.
„Labai sudėtinga, kai gydymas nukreiptas į kainą. Gydymas skiriamas pagal tai, ko pacientui reikia. Tai, kad pacientams sudaromos sąlygos įsigyti gydymo priemonių kuo pigiau, yra gerai. Jeigu jam yra pasiūloma pigiausia alternatyva, kuri jam gali pagelbėti, tai aišku, kam reikia mokėti brangiau, jei galima tą pačią pagalbą gauti pigiau.
Bet yra pacientų, kurie nori kokybės. Mes negalime paneigti, kad brangesnių priemonių kokybė yra kitokia. Jose tikriausiai bus daugiau kažkokių priedų arba jos bus be konservantų – natūralios“, – teigia gydytoja.
I. Janulevičienė pasakoja apie paradoksą: nors dirbtinės ašaros ir turėtų drėkinti akis, jose esantys konservantai jas po truputį sausina. Tačiau ji sako, kad gaminti ilgai galiojančius vaistus be konservantų – neįmanoma.
„Jeigu atidarome akių lašų flakoną, jis suyra. Nuo blakstienų, nuo akių vokų, nuo pirštų patekusios bakterijos gali užkrėsti vaistų flakonėlį. Kad tai neįvyktų, yra tam tikri konservantai, kurie ir dezinfekuoja flakono turinį, ir užtikrina ilgą vaisto galiojimą. Daugumos akių lašų atsuktas flakonas galioja keturias savaites. Tai yra labai patogu, nes jeigu pacientas žino kada atsuko flakoną, jis taip pat žinos, kad keturias savaites jo turinys nebus užsiteršęs ir bus veiksmingas. Jeigu konservanto nebūtų, atsirastų rizika, kad tame vaiste prisidaugins bakterijų ir vietoje gydymo mes gausim užkratą. Kita konservantų teigiama funkcija yra tai, kad jie sutrikdo ląstelių tarpusavio jungtis ir tokiu būdu vaistas patenka į akies vidų greičiau.
Iš kitos pusės, konservantas yra susijęs su tuo, kad jis džiovina akies paviršių. Jeigu lašiname lašiukus savaitę, dvi, tada viskas tvarkoje. Bet jeigu, pavyzdžiui, nuo glaukomos lašinami lašai visą likusį gyvenimą, konservantas daro neigiamą įtaką akies paviršiui“, – teigiamas ir neigiamas konservantų funkcijas išskiria pašnekovė.
I. Janulevičienės teigimu, pacientai daro nemažai klaidų vartodami dirbtines ašaras. Viena dažniausia jų – galiojimo termino nepaisymas: „Jeigu dirbtinės ašaros galioja keturias savaites po atsukimo, tiek ir reikia lašinti. Būna taip, kad pacientai metų metais turi tą patį flakoną. Paprastai data, užrašyta ant buteliuko, būna data, iki kada vaistas galioja neatsuktas. Bet jeigu jis jau buvo atsuktas, jis jau nebegalioja tiek laiko.“
Egzistuoja ir dirbtinės ašaros, atliekančios kosmetinę funkciją – kraujagyslių siaurinimą, taip „balindamos“ akis. Tačiau, kaip sako gydytoja, kraujagysles siaurinančių priedų turinčios dirbtinės ašaros naudingos nebent studentams. „Kraujagysles sutraukiančios ašaros naudingos tada, kai studentas, po nemigo nakties, eina į egzaminą ir nori atrodyti gražiai“, – juokiasi.
„Po kraujagyslių sutraukimo seka refleksinis kraujagyslių išsiplėtimas. Vyresniam žmogui toks kraujagyslių tampymas baigiasi tuo, kad pažeidžiama kraujagyslių sienelė ir po to kraujagyslės gali pradėti trūkinėti, akį užlieti krauju ir tada situacija būna blogesnė, nei iki tol“, – paaiškina gydytoja.
Dar viena pacientų dažnai daroma klaida – per ilgai delsiama eiti pas gydytoją jeigu problema yra rimtesnė. „Jeigu yra kita priežastis: akies paviršius pažeistas dėl alergijos, dėl infekcijos, kuo ilgiau dirbtinės ašaros bus lašinamos, kuo ilgiau nebus pasirodoma gydytojui, tuo liga labiau įsisenės ir ją bus sunkiau sukontroliuoti. Tai irgi yra klaida: bandoma išspręsti problemą, nors ji visai ne tame“, – aiškina I. Janulevičienė.