Norint šildytis saulės spinduliuose, būtina apsauga – kremai nuo saulės su SPF. Siekiant nenudegti ir kitaip nepažeisti po žiemos jautrios odos, būtina vadovautis ne viena taisykle ir sau būti sąžiningiems.
Vaistininkė E. Jankauskaitė sako, kad į vaistinę atėję pacientai dažnai prašo patarimo, kokią apsaugos priemonę reikėtų įsigyti, tačiau retas kuris žino du dalykus – savo odos įdegio tipą ir tai, kad veido apsauga reikia pasirūpinti atskirai.
„Rekomenduodama, kokią apsauginę priemonę reikėtų rinktis, prieš tai paaiškinu apie 4 odos įdegio tipus ir būtinybę ją pritaikyti savo odos tipui. Lietuviai dažniausiai turi 1–2 fototipo, šviesią odą, o tokiu atveju reikia naudoti priemones su apsaugos faktoriumi, kuris siekia bent SFP30, tačiau mėgstantiems saulės atokaitoje praleisti daugiau laiko, patariama rinktis priemones su SPF50”, – sako E. Jankauskaitė.
Anot vaistininkės, pacientai nustemba išgirdę, kad kūnui skirtų priemonių negalima naudoti veido apsaugai. Tiesa ta, kad veido oda dažniausiai yra jautresnė, labiau problematiška, ypač, jeigu žmogus serga odos ligomis, todėl veido apsaugai reikia rinktis atskirą priemonę su SPF50.
E. Jankauskaitė teigia, kad norint užtikrinti maksimalų kūno ir veido apsauginės priemonės poveikį nuo ultravioletinės spinduliuotės, svarbu laikytis keturių taisyklių:
1. Priemones aplikuoti kas 3–4 valandas.
2. Odą padengti apie 8 g priemonės sluoksniu.
3. Jeigu daug laiko praleidžiate vandenyje, rinktis jam atsparias priemones.
4. Vaikų odos apsaugai naudoti kremus, losjonus, dulksnas, emulsijas ar fluidus su SPF50.
Kokios klaidos – dažniausios?
Anot vaistininkės, gydantys saulės nudegimus gyventojai neretai naudoja netinkamus būdus, kurie dažniausiai ne tik nepadeda, bet dar ir kenkia:
- ant odos tepa sviestą, taukus, majonezą, nulupa susidariusią vandeningą pūslę ar žaizdą plauna vandenilio peroksidu – visos šios priemonės dar labiau sudirgina pažeistą odą;
- naudoja alavijų gelį ar sultis, tačiau tai reikėtų daryti itin atsargiai, nes per didelė alavijo koncentracija gali dar labiau pakenkti odai, ypač turintiems alergiją;
- ant nudegimo deda ledą, tačiau to daryti nepatariama, nes šaltis gali dar labiau pažeisti gilesnius odos sluoksnius.
Ką daryti nukentėjus nuo saulės?
E. Jankauskaitės teigimu, teikiant pirmą pagalbą žmogui, kuris patyrė nedidelį saulės nudegimą, patariama kuo ilgiau žaizdą plauti vėsiu, tekančiu vandeniu. Vėliau galima naudoti dekspantenolio putas ar kitus jo preparatus, kurie ramina jautrią, sudirgintą odą, palaiko jos elastingumą ir sumažina drėgmės garavimą iš pažeistos srities. Be to, priemones, kurių sudėtyje yra dekspantenolio galima naudoti ir gydant stiprius nudegimus, todėl jas pravartu turėti savo vasaros vaistinėlėje.
„Šlapiuojančių žaizdų gydymui patariama rinktis hidrokoloidinius tvarsčius su sidabru dėl jų pranašumo, lyginant su kremais ar geliais. Tvarstis apsaugo žaizdą nuo tiesioginių saulės spindulių, kontakto su drabužiais, nešvariais paviršiais ir kitų išorinių dirgiklių. Jis taip pat sutraukia iš žaizdos išsiskyrusį skystį – eksudatą, o pleistro sudėtyje esantis sidabras, kuris pasižymi dezinfekciniu ir antibakteriniu poveikiu, mažina skausmą bei perštėjimą. Dėl to gydymas sukelia mažiau nemalonių pojūčių ir yra trumpesnis, o žaizdos priežiūra paprastesnė“, – teigia vaistininkė.
E. Jankauskaitė akcentuoja, kad gydant nudegimus, reikia vartoti kuo daugiau vandens, nes jis skatina ląstelių regeneraciją (atsinaujinimą) ir mažina kūno patiriamą šoką. Odos atsinaujinimą skatinti galima ir kitais būdais – vartojant maisto papildus, kurių sudėtyje būtų vitaminas A, C ir E, selenas, likopenas, kolagenas ir omega-3 riebalų rūgštys.
Prisiminkite: pasirūpinę tinkamomis apsauginėmis priemonėmis nuo saulės ir teisingai jas naudodami išvengsite gresiančių nudegimų, tačiau, jeigu to padaryti nepavyks – vadovaukitės vaistininkės patarimais, kurie padės greičiau pagyti nekeliant žalos savo sveikatai.