Pateikiame 5 vaistininko patarimus, kurie padės jaustis žvaliau, rečiau sirgti ir pamiršti vaistus.
1. Kokybiškas miegas. Pasak R. Blyno, neretai dirbantis iš namų žmogus nebeturi režimo – leidžia sau atsikelti vėliau, nebereikia skubėti į dušą ir planuotis kelionės į darbą.
„Praradus kasdienį režimą išsiderina visas organizmas. Itin svarbu tuo pačiu laiku eiti miegoti ir keltis – mūsų miegas ir poilsis turi būti kokybiškas, jo turi būti užtektinai. Jei vakare sau leidžiame ilgiau pažiūrėti filmą, nes ryt nereikia anksti keltis į darbą, biologiniai ritmai pasislinks, jausimės neišsimiegoję, pavargę, ypač jei toks elgesys tęsis ilgesnį laiką“, – pastebi pašnekovas.
2. Sveika mityba. Gerai savijautai ir sveikatai didelės reikšmės turi ir mityba. Daugiau būdami namuose turime visas galimybes pasigaminti sveiko maisto, todėl, vaistininko teigimu, reikėtų nepagailėti šiek tiek pastangų ir tuo pasinaudoti, o visus pusgaminius nustumti į tolimesnę šaldytuvo kertelę.
Taip pat derėtų laikytis mitybos režimo – kasdien valgyti tuo pačiu metu, stengtis dažnai neužkandžiauti, nors būnant namie tokios pagundos daugelį užklumpa išties neretai.
3. Reguliarus fizinis aktyvumas. Ilgesnis buvimas namuose daugumai „padovanojo“ po vieną kitą papildomą kilogramą – vaistininkas pastebi, kad nuobodžiaudami ar jausdami stresą klientai dažniau užkandžiauja, mažiau juda, nes nebereikia nukeliauti iki darbo ar autobuso stotelės, o sporto klubai jau senokai užvėrė duris.
„Tokiomis sąlygomis gali būti sunkiau prisiversti sportuoti, bet reikėtų pasistengti bent trumpai pasimankštinti, geriausia – ryte. Galime pasivaikščioti, išeiti pabėgioti ar tiesiog pajudėti namuose ir padaryti keletą mankštos pratimų. Kai sportuosime kelis mėnesius, susiformuos mūsų įprotis, kuris taps ilgalaikiu, o tuomet ir pastebimai jausimės geriau“, – tikina vaistininkas.
4. Dėmesys psichologinei savijautai. Priverstinis buvimas namie, gyvo bendravimo su artimaisiais ir draugais trūkumas, šventės be artimiausių žmonių – daugeliui šie dalykai kelia vien neigiamas emocijas.
„Reikėtų dažniau prisiminti tėvus ir artimuosius, pasikalbėti su jais telefonu ar vaizdo skambučiu. Su draugais galima susimatyti vaizdo konferencijoje ir susigalvoti įdomių užsiėmimų, pavyzdžiui, su draugais nuotoliniu būdu pažaisti šachmatais. Kartais net turėtume prisiversti tai daryti, kad mūsų psichologinė sveikata nesušlubuotų.
Pirmas požymis, signalizuojantis, kad psichologinė savijauta kliba – suprastėjęs miegas. Neišsimiegojus įsisuka užburtas ratas – norisi daugiau valgyti, tada mažiau judame, auga antsvoris, atsiranda kitų sveikatos problemų. Šią grandinę reikia kuo greičiau nutraukti“, – svarsto pašnekovas.
5. Nepamiršti džiugesį keliančios veiklos. Anot R. Blyno, šiuo metu svarbu ne tik palaikyti nuolatinį ryšį su artimiausiais žmonėmis, bet ir skirti pakankamai dėmesio sau ir mėgiamai veiklai. O ji, pašnekovo manymu, gali būti pati įvairiausia – galbūt kai kam patinka ilgiau pasilepinti gulint šiltoje vonioje, kitiems – dėlioti dėliones, paskaityti knygą ar pažiūrėti serialą.
„Galbūt dabar yra tinkamas metas atrasti laiko darbams, kurių iki šiol neatlikome bei pasidžiaugti matomu rezultatu ir taip įprasminti save“, – sako vaistininkas.