Baigęs vidurinę mokyklą A. Bukauskas išvyko studijuoti į Jungtinę Karalystę, ten vėliau buvo įkūręs verslų, o 2020 m., kaip pats sako, „pasiilgęs lietuviškų miškų ir ežerų“, nusprendė grįžti gyventi į Lietuvą.
„Tik nepagalvojau, kad gyvenimas taip pasisuks – Vilniumi, lietuviškais miškais ir ežerais pasidžiaugsiu tik maždaug šešis mėnesius. O tuomet atėjo ta lemtinga 2020m. lapkričio 29 diena“, – teigė A. Bukauskas. Tuo metu jam buvo 29 m.
Kaip „Delfi“ pasakojo vilnietis, jis liko visam gyvenimui paralyžiuotas dėl Lazdynų ligoninės darbuotojų, skyrių ir visos sveikatos apsaugos sistemos aplaidumo bei laiku nesuteiktos pagalbos, kai kiekviena minutė buvo gyvybiškai svarbi. Ligoninės atstovai neneigia, kad buvo padaryta klaidų, tiesa, akcentuoja retą ligą bei mini pastaruoju metu gydymo įstaigoje įvykdytus teigiamus pokyčius.
Stiprus kaklo skausmas ir du apsilankymai ligoninėje tą pačią dieną
Sekmadienį, lapkričio 29-ąją A. Bukauskas pajuto tokį stiprų, veriantį skausmą kakle, kad net sukniubo. Iškviesti greitosios pagalbos medikai suleido nuskausminamųjų vaistų ir išvežė į Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL, dar vadinamos Lazdynų ligonine) skubiosios pagalbos skyrių.
Išklausiusi jo nusiskundimus – apie stiprų skausmą tarp menčių, apie tirpstančią ranką iki mažojo pirštelio ir tirpstančią koją, budinti šeimos gydytoja nurodė atlikti kardiogramą, suleido nuskausminamųjų ir pasiūlė artimu metu nueiti į masažą.
Nepaisant simptomų, vadinamų „neurologiniais linijiniais požymiais, rodančiais, kad kažkas negerai su nervais“, nebuvau nukreiptas konsultacijai pas gydytoją neurologą, man neatliko nei magnetinio rezonanso, nei kompiuterinės tomografijos tyrimo, „Delfi“ pasakojo A. Bukauskas.
Tos pačios dienos vakare jis vėl sukniubo nuo „žvėriško skausmo“ ir vėl buvo išvežtas į ligoninę: „Mane vėl atvežė į Lazdynų ligoninės skubiosios pagalbos skyrių 22.35 val., bet jau paralyžiuotą nuo juosmens žemyn. Vis dėl to dar galėjau pajudinti vieną pėdą, rankas turėjau visiškai sveikas, naudojausi telefonu, persiunčiau keletą medicininių dokumentų, kurių paprašė gydytojai.“
Įtarė nugaros smegenų insultą
Nuo juosmens kūno nebejaučiantį ir nebejudinantį A. Bukauską vėlų vakarą apžiūrėjo neurologas ir įvardijo galimą diagnozę – nugaros smegenų insultą.
Diagnozei patikslinti ir atlikti operaciją buvo reikalingas magnetinio rezonanso tyrimas. Deja, paaiškėjo, kad ligoninėje esama tik privačiai medicinos įstaigai priklausančio magnetinio rezonanso tyrimų aparato, kuris veikia tik darbo dienomis.
„Tad ištikto insulto būklėje esu paliekamas gulėti ir laukti pirmadienio ryto, kol atsidarys šis privatus MRT tyrimų kabinetas ir man galės jį atlikti, o tada galimai operuoti! Tikslią įvykių seką sužinojau tik po 2–3 metų mano bylą nagrinėjant teisme. Nes Lapkričio 29 d., kol gulėjau priėmimo lovoje Lazdynų ligoninėje, niekas man nieko neaiškino. Be to, siautė Covid-19 ir ligonių lankymas ar palyda buvo draudžiami“, – rašė A. Bukauskas savo paskyroje socialiniame tinkle.
Neatsižvelgė į kraujo krešumo rodiklius
„Galų gale sulaukęs kitos dienos ryto, po 16 valandų tiesiog gulėjimo lovoje, insulto būsenoje, esu operuojamas.
Prieš operaciją mano kraujo krešumo rodikliai buvo pakilę (ADTL bei SPA), medicininiuose įrašuose nėra duomenų kaip buvo koreguoti šie rodikliai prieš operaciją, turint omenyje, kad sergu ANCA asocijuotu vaskulitu (sutrikęs kraujo krešumas) jau 10 metų. Išvada – Lazdynų ligoninės chirurgai nekreipia dėmesio ir į šiuos rodiklius“, – teigė vilnietis.
Nepaisant sutrikusio kraujo krešumo, A. Bukauskui po šešių valandų suleido kraują skystinančių vaistų.
„Pagal medicininius protokolus, po nervų sistemos pažeidimų, kraują skystinantys vaistai gali būti skiriami ne anksčiau, kaip 12 valandų po operacijos. Tą vėliau teisme patvirtina ir ekspertų išvados. Jų ankstyvas skyrimas sukelia antrą, naują kraujavimą ką tik operuotoje vietoje, mano nugaros smegenys yra vėl suspaudžiamos, pažeidimas kyla aukštyn į viršų, dėl to visiškai prarandu kojų kontrolę (prieš operaciją judinau vieną pėdą, po operacijos ir koją, kažkiek liemens raumenų) ir pradedu prarasti jėgą ir judėjimą rankose (prieš operaciją turiu visiškai sveikas rankas). Po pirmos operacijos man sukyla karščiavimas, bloga, vemiu“, – pasakojo jis.
Kelis kartus teko gulėti savo vėmaluose
Po pirmo operacijos A. Bukauskas jautėsi vis blogiau, deja, tik po dviejų dienų jam atliko pooperacinį magnetinio rezonanso tyrimą. Jam diagnozavo pooperacinę hematomą, nugaros smegenų suspaudimą, mielopatiją, kaip pabrėžė vyras, „viskas kyla dėl per anksti suleistų kraują skystinančių vaistų“.
Po trijų dienų skiriama antra operacija, o po jos A. Bukauskas atsibudo „jau visiškai nevaldantis kojų ir turintis smarkiai pažeistą rankų motoriką“.
Palatose nebuvo pagalbos iškvietimo mygtukų, pasakojo A. Bukauskas apie savo patirtį ligoninėje, „todėl higienos užtikrinimas iš esmės neegzistavo, net kelis kartus esu gulėjęs kelias paras tiesiog savo vėmaluose“.
„Daugumos slaugytojų padėjėjų požiūrį į Lazdynų ligoninės pacientus geriausiai apibūdina nugirstas pokalbis koridoriuje: „O kam jam keist tuos patalus, ar matei kokios operacijos jam darytos ir kokia jo būklė?“ Reabilitacija? Kineziterapija? Kur gi ne, pradžioje būtų gerai tinkamo dydžio ir švari lova“, – tęsė pasakojimą vilnietis, kuriam dėl didelio ūgio teko gulėti per trumpoje lovoje.
Neurologinio skyriaus palatoje susirgus koronavirusu, A. Bukauską buvau perkeltas į Covid-19 pacientų. Gruodžio pabaigoje ant jo kūno buvo atsiradusios penkios pragulos – visos ketvirto lygio, kurias jis sako besigydantis jau ketvirtus metus.
Ryžosi kreiptis į teismą
„Pradedu teismų maratoną prieš Lietuvos valstybę (ji byloje yra atsakovas) – Vilniaus Apygardos Teisme (pirma instancija), Apeliaciniame Teisme ir nukeliauju iki pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT)“, – tęsė pasakojimą A. Bukauskas.
Jis ryžosi kreiptis į teismus, nepaisant to, kad pateiktą skundą (2021 m. lapkričio 30 d.) Pacientų sveikatai padarytos žalos komisija po užsitęsusio nagrinėjimo – tik 2022 m. birželio 22 d. paskelbė neradusi pažeidimų.
Pirmosios instancijos teismas ligoninės klaidas ir aplaidumą, tiesa, A. Bukausko ieškinį patenkino tik iš dalies – priteisė moralinę žalą už patirtus išgyvenimus, tiesiogiai patirtas išlaidas gydymui, vaistams, tačiau reikalavimą priteisti netektas pajamas atmetė.
„Anksčiau diagnozavus pagrindinę ligą, gydymo įstaigai anksti atlikus tyrimus bei paskyrus reikalingą gydymą, ir neskyrus kraują skystinančių vaistų, nepraėjus rekomenduojamam laikui, ieškovo neįgalumo ir nedarbingumo laipsnis (lygis) galėjo būti žymiai mažesnis, jis turėjo galimybę išvengti negrįžtamų neurologinių pasekmių, todėl gydymo įstaigos veiksmai (neveikimas) pripažintini kaip ligoninės darbuotojų neatidumas, nerūpestingumas ir nepakankamas profesinės pareigos atlikimas“, – rašoma teismo nutarime.
Ligoninės atstovai: paciento liga sunki, tiesa, klaidų buvo – dėl jų apgailestauja
RVUL atsiliepė į „Delfi“ prašymą pateikti komentarą. Ligoninės administracijos raštu pateiktame komentare teigiama, kad buvo padaryta klaidų, gydant šį pacientą, dėl jų apgailestaujama ir belieka „tik nuoširdžiai atsiprašyti“.
„Tai išties skaudi istorija, kurią mūsų ligoninės personalas pamena iki šiol. Tikrai pripažįstame, kad šioje situacijoje buvo padaryta klaidų ir, žiūrint į praeitį, labai norėtume būti viską padarę nepriekaištingai. Apgailestaujame, kad niekaip negalime pakeisti to, kas jau įvyko, ir lieka tik nuoširdžiai atsiprašyti.
Šiam pacientui labai nepalankiai susiklostė visa virtinė aplinkybių – sunki ir labai reta liga, pasireiškusi nespecifiniais simptomais, ūmi ir nenuspėjama jos dinamika, komplikuota pooperacinė būklė, išsivysčiusi kitos – sunkios autoimuninės ligos fone ir privertusi atidėti reabilitacijos procedūras, situaciją apsunkino ir pats susirgimo laikotarpis, kuomet COVID-19 pandemijos įkarštis buvo sukaustęs visą sveikatos apsaugos sistemą“, – rašoma RVUL komentare.
Nurodo išskirtinai retą ligą
Pasak ligoninės atstovų, nepaisant šiuolaikinės medicinos pažangos, net ir turint visus ligos gydymo algoritmus bei jų kruopščiai laikantis, gydymas, net ir dedant maksimalias pastangas, ne visada atneša laukiamų rezultatų. Visada bus „sudėtingų ligų ar būklių, kurių negalima išgydyti; retas, gydytojų praktikoje beveik nesutinkamas ligas sunku diagnozuoti, juolab numatyti jų eigą ir išvengti ligos neigiamų pasekmių“.
„Pacientui diagnozuotos ūminės spontaninės (netrauminės) spinalinės subdurinės hematomos, esant arterioveninei malformacijai, tikimybė mokslinėje literatūroje nurodoma vos 0,00000003 proc., o šios būklės derinys su sisteminiu vaskulitu medicininėje literatūroje apskritai nėra aprašytas“, – rašoma „Delfi“ atsiųstame atsakyme.
Ligoninė modernizuojama, įsigyjama naujesnės įrangos
„Skaudžiai išgyvename kiekvieną nesėkmę, tačiau nepalyginamai daugiau yra sėkmingų atvejų, kuomet mūsų medikai įveikia ligą ir grąžina pacientams sveikatą, o neretai – net ir gyvybę. Per metus Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės stacionare gydoma daugiau nei 30 tūkst. pacientų, atliekama beveik 25 tūkst. operacijų, o Skubios pagalbos skyriuje apsilanko beveik 100 tūkst. pacientų.
Pastaraisiais metais ligoninėje įvyko didelių pokyčių – įsigytas MRT aparatas ir daug naujos diagnostinės įrangos, pilnai renovuotas vienas iš stacionaro korpusų, atnaujintas pacientų lovų ir slaugos priemonių arsenalas, taip pat nuolat tobuliname gydymo ir slaugos procesus, išskirtinius klinikinius atvejus aptariame klinikinėse konferencijose, didelis dėmesys skiriamas personalo profesinės kvalifikacijos kėlimui. Tikimės, kad tai užtikrins tikslesnę diagnostiką ir kokybišką pacientų priežiūrą bei neleis pasikartoti tokiems atvejams“, – rašoma ligoninės komentare.