Užsirašyti sapnus gali tapti naudingu įpročiu
Sapnų ekspertas pasakoja, jog REM miego metu smegenys veikia šiek tiek kitaip nei įprasta, todėl neretai ir sapnai būna keisti ar vaizduojantys kitokias situacijas, nei esame įpratę mąstyti. Nepaisant to, tie žmonės, kurie rašo sapnų dienoraštį, gali nesunkiai pastebėti daug įdomių dalykų, sąsajų su savo tikru gyvenimu, tam tikrų dėsningumų.
Vis dėlto sapnų dienoraščiai ir sapnininkai nėra tas pats dėl vienos nesudėtingos priežasties – kiekvieno žmogaus išgyvenimai sukurs kitokius simbolius sapnuose.
„Sapnininkai turi labai ilgą istoriją, jau senovės Egipte ir Mesopotamijoje žmonės stengėsi suprasti sapnus, užsirašę kai kuriuos simbolius bandydavo paaiškinti, ką tai reiškia. Vis dėlto kiekvienam žmogui simboliai yra individualūs ir asocijuojasi su tuo, ką esame patyrę savo gyvenime“, – sakė dr. T. Stumbrys.
VU dėstytojas pateikia pavyzdį: įsivaizduokite du skirtingus žmones. Vienam žmogui šunys yra geriausi draugai, jis su jais augo nuo vaikystės. Kitas šunų bijo, nes kažkada buvo išgąsdintas. Abu jie sapnuoja tą patį gyvūną.
„Tačiau dėl skirtingo emocinio konteksto vienam sapnas sukels gražius jausmus, o kitam blogus. Todėl atsiversti sapnininką ir žiūrėti, kas ten parašyta, manau, nėra labai vertinga. Žinoma, yra bendri tam tikri dėsningumai. Vis dėlto visų gyvenimo patirtis yra skirtinga, dėl to nesiūlyčiau į sapnininkus žiūrėti labai rimtai“, – patarė dr. T. Stumbrys.
Įdomu tai, jog sapnus vos tik prabudus užsirašyti verta ne tik iš smalsumo. Toks įprotis gali padėti išspręsti kai kurias problemas.
„Žinoma, galime ramiai gyventi neprisimindami savo sapnų ir nekreipdami į juos per daug dėmesio. Kita vertus, jei juos užsirašome, bandome pamatyti kokius nors dėsningumus, galime dėl to nemažai gauti. Tai, kas vyksta sapnuose, atspindi mūsų esamo gyvenimo įvykius – problemas, rūpesčius, klausimus, į kuriuos ieškome atsakymų“, – pasakojo sapnų tyrinėtojas.
Kai kūnas užmiega, smegenys išlieka aktyvios ir toliau tęsia tą patį procesą, kurį darė dienos metu: bando spręsti kasdienius rūpesčius, rasti atsakymus į klausimus. Tik miegant tai daro pasiremdamos mūsų ankstesnėmis patirtimis, seniau nutikusiomis panašiomis situacijomis.
„Būtent dėl to galime gauti daug įžvalgų, požiūrio į situaciją visai kitu kampu. Sąmonės būsena tuo metu būna kitokia nei būdravimo metu, smegenys tampa labai kūrybiškos, į galvą ateina tokios mintys, kokios paprastai neateitų. Tai netgi savotiška terapija, nes tuo metu kūnas bando susitvarkyti su jausmais, kurie pabudus nebebūna tokie stiprūs“, – sako VU dėstytojas.
Moterys sapnus prisimena geriau nei vyrai
Kai kurie žmonės sako, kad sapnuoja labai daug, o kiti, atvirkščiai – tikina, kad nesapnuoja nieko. Kodėl taip nutinka?
„Viena iš techninių problemų yra tai, kad jeigu pažadinus žmogų iš miego, jis pasakys, kad nieko nesapnavo, iš tiesų yra galimi du variantai – galbūt jis tikrai tuo metu nieko nesapnavo, o galbūt tiesiog neprisimena“, – kalbėjo dr. T. Stumbrys.
Deja, pasak pašnekovo, to patikrinti nelabai įmanoma.
„Vis dėlto, jei tirtume sveiką suaugusį žmogų, kuris sako, kad nieko nesapnuoja, ir miego laboratorijoje jį pažadintume iš REM miego, tikėtina, kad 80-90 proc. atvejų jis prisimintų, ką sapnavo. Žinoma, jei jis nėra turėjęs fiziologinių smegenų pažeidimų. Manoma, kad visi žmonės sapnuoja, tik kai kurie to neprisimena“, – sakė dr. T. Stumbrys.
Ir nors dažniausiai sapnuojame REM miego metu, tyrimai rodo, kad prižadinus žmogų bet kokios miego fazės laiku ir paklausus jo, ar kažkas šiuo metu vyko jo galvoje, dažniausiai atsakymas bus teigiamas. Todėl tikėtina, kad smegenyse mintys sukasi nuolat. Vis dėlto sapnus, kurie panašūs į kino filmus, dažniausiai sapnuojame REM miego metu.
„Vieni žmonės yra linkę sapnuoti daugiau nei kiti. Daugybė tyrimų rodo, kad moterys geriau prisimena sapnus. Tai gali būti susiję su tuo, kad moterys naktį prabunda dažniau ir tai tikriausiai nulemta evoliucijos, jog dėl fragmentiško miego daugiau šansų mamai pastebėti verkiantį vaiką“, – pasakojo VU dėstytojas.
Gali pranešti apie ligą
Mokslų daktaras pasakoja, kad košmarai yra dviejų skirtingų tipų. Vieni – potrauminiai košmarai, sapnuojami tada, kai žmogus yra išgyvenęs kokį nors rimtą sukrėtimą. Po jo vis kartojasi tie patys sapnai, dažniausiai susiję su išgyventos traumos siužetu. Pavyzdžiui, karą išgyvenęs žmogus neretai sapnuoja karo vaizdus.
Kitas košmarų tipas – idiopatiniai sapnai, kurie atsiranda be aiškios priežasties. Įdomu tai, kad vaikai dažniausiai sapnuoja daugiau košmarų, o augant jų skaičius mažėja. Pasak dr. T. Stumbrio, iš viso apie 5 proc. suaugusių žmonių bent kartą per savaitę susapnuoja košmarą.
„Kartais tai tampa miego problema, nes žmogus pradeda bijoti užmigti. Moterys yra linkusios dažniau sapnuoti košmarus. Yra įvairių teorijų, kodėl juos sapnuojame, vieni sako, kad galbūt tai sutrikimas, kiti aiškina, kad tai visiškai natūralu“, – kalbėjo pašnekovas.
Kai kuriais atvejais košmarus galima laikyti miego sutrikimu. Tokiu atveju dėl košmarų sukeliamo streso žmogus nebegali normaliai funkcionuoti, dėl to reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus.
Dar vienas įdomus teiginys apie sapnus – kai kurie žmonės teigia, kad būtent sapnas jiems pranešė apie ligą, kuria serga.
„Manau, kad tai visai įmanoma, esu skaitęs, kai žmogus sapne pamatė tam tikrus simptomus ir vėliau nuėjęs pasitikrinti pas gydytoją tikrai atrado ligą. Taip gali nutikti, nes mūsų pasąmonė pajaučia net ir labai subtilius kūno siunčiamus signalus į kuriuos mes kartais neatkreipiame dėmesio. Žinoma, labai rimtai ir atidžiai į tai žiūrėti tikrai nėra būtina, tačiau atkreipti dėmesį kartais verta“, – pataria dr. T. Stumbrys.
Tad ką padaryti, kad susapnuotume gražius, o ne gąsdinančius sapnus?
„Sapnai ir dieną patirtos emocijos yra smarkiai susiję. Tad jei miegoti nueiname susierzinę, kupini blogų minčių, natūralu, kad tai atsispindės ir mūsų sapnuose. Paprasčiausias patarimas – prieš einant miegoti paklausyti ramios muzikos ir stengtis atsipalaiduoti, šiek tiek pamedituoti. Jei užmigsime ramesni, didelė tikimybė, kad ir pabudę jausimės pozityvesni“, – patarė pašnekovas.