Melanoma sudaro vos 1 proc. visų odos vėžio atvejų, tačiau yra atsakinga už didžiąją dalį mirčių, sukeltų odos vėžio. Tai pati agresyviausia odos vėžio forma, kurios reikia kaip įmanoma labiau saugotis, LNK Žinioms sakė Nacionalinio vėžio instituto Galvos, kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėjas gydytojas Ignas Karnas.
Viena iš melanomos prevencijos priemonių yra savo kūno apžiūrėjimas bent kartą per mėnesį. Dėmesį reikėtų atkreipti į naujus darinius ar besikeičiančius jau esamus apgamus. Visgi didžioji dalis melanomos atvejų atsiranda kaip nauji dariniai, o iš esamų apgamų ši liga išsivysto tik 30 proc. žmonių.
„Žinoma, žmogus, kuris turi labai daug apgamų, sunkiai pastebės naują darinį. Kita problema, kad rizika tokiam žmogui susirgti melanoma yra daug didesnė“, – sakė gydytojas.
Diagnozuojant melanomą yra svarbūs vadinamieji ABCDE kriterijai. Tai yra:
A – asimetrija, kai viena pusė pigmentinio darinio yra ne tokia pat, kaip kita.
B – kraštas, angliškai border. Susirūpinimą kelia apgamai su nelygiu kraštu.
C – spalva, angliškai colour. Melanomos atveju ant odos atsiranda įvairių spalvų, pavyzdžiui, pilkos, melsvos, rausvos.
D – diametras. Didesnis nei 6 mm apgamas turėtų priversti atkreipti dėmesį.
E – keitimasis, angliškai evolving. Bet kokį besikeičiantį darinį verta parodyti gydytojui.
„Melanoma yra pagydoma, jei diagnozuojama anksti. Ypač pirmose stadijose išgyvenamumas yra virš 90 proc., kai kur net 99 proc., jei pirma stadija. Visgi, jei nustatoma 4 stadija, 5 metų išgyvenamumas siekia tik 30 proc. Mūsų tikslas ligą nustatyti kuo anksčiau.
Jei nustatoma vėliau, prognozės blogos, nes liga labai agresyvi, metastazuoja į kitus organus ir gydymas sudėtingas“, – sakė gydytojas.
Pagrindinis odos vėžio sukėlėjas yra UV spinduliai, todėl reikia kaip įmanoma labiau apsisaugoti nuo saulės, ypač vasarą, kai saulė aktyviausia būna nuo 10 iki 16 val.
Pavojingiausi – greitai augantys apgamai
Kiek anksčiau Santaros klinikų konferencijoje kalbėjusios gydytojos dermatologės, prof. dr. Matildos Bylaitės-Bučinskienės teigimu, melanomos pikas yra vyresniame amžiuje, 55–60 metų žmonėms. Tačiau didžiausi pažeidimai įvyksta jaunystėje, kai daug deginamasi. Neretai mėgstantys besideginti žmonės aplanko ir soliariumus, o tai odai daro didžiulį neigiamą poveikį.
Itin didelę tikimybę susirgti turi žmonės po organų transplantacijos, turintys imunodeficitą. Pasitikrinti dėl šios ligos reikėtų ir tiems, kurie šeimoje jau turi odos vėžio atvejų, taip pat tiems, kurie turi daug apgamų ar pastebi, kad apgamai keičiasi. Kartais oda gali būti labai švari, tačiau jei vienas apgamas ar odos darinys pradeda keistis – būtina pasitikrinti.
Net ir atsiradus odos vėžiui, odos dažniausiai neskauda, todėl tai gali suklaidinti žmones. Be to, pasak prof. M. Bylaitės-Bučinskienės, neretai klaidingai įsivaizduojama, kad odos vėžys būtinai turi būti juodas negražus apgamas, kurio geriau išvis nejudinti ir nesikreipti į gydytojus, nes taip liga dar labiau išplis.
„Dermatologams labiausiai nerimą kelia greitai augantys tamsūs arba rožiniai dariniai. Tai gali būti klastinga melanoma, kuri gali apgauti net specialistą. Todėl patariame, kad visi dariniai, kurie auga greitai, neišnyksta, arba yra žaizdelė, šlapiuojanti, ir per du mėnesius ji nesumažėja, geriau kreiptis į gydytoją“, – sakė prof. M. Bylaitė-Bučinskienė.
Kuo anksčiau diagnozuojamas odos vėžys, tuo greičiau jį galima pašalinti chirurginiu būdu, todėl rezultatas būna geresnis. Tai labai svarbu melanomos atveju, nes ji plinta labai greitai.
Profesorė juokauja, kad nustatyti odos vėžį savo artimiesiems dažniausiai padeda moterys.
„Jos yra labai atsakingos ir tikriausiai padeda nustatyti du trečdalius odos vėžių, nes ant nugaros, šlaunų, viršugalvyje keistus darinius neretai pastebi manikiūristės, kirpėjos, kiti specialistai, matantys nuogą odą“, – sakė profesorė.