Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovų, pusė jų klientų susirgimų užsienyje sudaro gastroenteritas. Tai atsitinka dėl pernelyg egzotiškų patiekalų ar antisanitarinių sąlygų gaminant, rašoma pranešime spaudai.
Pasak draudimo bendrovės eksperto Vytauto Endrijaičio, dažniausiai virškinamojo trakto ir žarnyno sutrikimus žmonės pajunta pavalgę gatvės užkandinėse, paragavę jų organizmui neįprastų patiekalų ar nešviežių maisto produktų. Pasitaiko atvejų, kai gyvendami „viskas įskaičiuota“ paslaugas siūlančiuose viešbučiuose žmonės praranda saiką ir paprasčiausiai persivalgo ar valgo visiškai nesuderinamus produktus.
Draudimo bendrovės atstovo teigimu, žmonės atostogaudami užsienyje dažniau apsinuodija už viešbučio ribų valgyta mėsa ir jūros gėrybėmis.
„Karštyje šis maistas greit sugenda, o jo laikymo sąlygos kartais kelia abejonių. Taip pat reikėtų paminėti ir kepinius su įdaru, mėsa, žuvimi ar pieno produktais. Įdaras gali pasitaikyti abejotinos kokybės ar vartojimui tiesiog nebetinkamas. Tarp Lietuvos atostogautojų populiariausiose šalyse – Turkijoje, Egipte, Graikijoje – gaminant maistą naudojama daug prieskonių, todėl žmonės gali neįtarti, kad valgo sugedusius ar pasibaigusio galiojimo produktus“, – kalbėjo draudikas.
Pasak V. Endrijaičio, vis dar daroma elementariausia mitybos užsienyje klaida – gėrimus Lietuvos keliautojai atsišaldo nekokybiškais ledukais ar geria vandenį iš krano.
„Netgi valytis dantis ir plauti vaisius reiktų vandeniu, supilstytu į sandariai uždarytą tarą. Paprastai užsienyje butelis vandens kainuoja keliasdešimt centų, tačiau taip galima apsisaugoti nuo itin nemalonių žarnyno negalavimų“, – sakė žalų ekspertas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad užsienyje reikėtų vengti ir pieno produktų, kurie karštyje gali greitai sugesti ir sukelti sunkius žarnyno susirgimus.
Pasak šeimos gydytojo Juliaus Dabkaus, ūmus apsinuodijimas maistu pasireiškia skrandžio ar žarnyno uždegimu, skundžiamasi pilvo skausmais, sustojusiu virškinimu, pykinimu, vėmimu, viduriavimu, kartais net ir karščiavimu.
„Apsinuodijimas maistu paprastai trunka 2–3 dienas. Prasidėjus negalavimams patariama laikytis dietos – nevalgyti vaisių, daržovių, pieno produktų. Reikia gerti daug negazuoto vandens arba elektrolitus atstatančio tirpalo. Net jei pykina ir nieko nesinori, rekomenduojama stengtis bent po truputį atsigerti. Nei vėmimo, nei viduriavimo nepatartina stabdyti vaistais“, – kalbėjo šeimos gydytojas.
J. Dabkaus teigimu, geriausia apsinuodijimų prevencija – rankų plovimas, nepersivalgymas, reguliarus valgymo grafikas ir atsakingas požiūris į užsienio kelionėje valgomą maistą. „Taip pat keliaudami turėkite aktyvintos anglies ar elektrolitus organizme atstatančių preparatų. Jei negalavimas nebus sudėtingas, šios priemonės padės išsiversti be kelionės į gydymo įstaigą“, – patarė medikas.
7 patarimai atostogautojams, norintiems užsienyje išvengti apsinuodijimo maistu:
1. Atidžiai vartokite maistą ir gėrimus, parduodamus gatvės maitinimo įstaigose.
2. Nešaldykite gėrimų ledukais ir negerkite vandens iš čiaupo.
3. Atsakingai rinkitės egzotiškus patiekalus ir nežinomus maisto produktus, kurių niekada nesate ragavę.
4. Stenkitės nepersivalgyti ir nemaišyti nesuderinamų maisto produktų.
5. Palaikykite higieną – reguliariai plaukite rankas, su savimi turėkite drėgnų servetėlių.
6. Į užsienį iš namų nesivežkite greitai gendančio maisto.
7. Jei užsienyje sunegalavo virškinamasis traktas ar žarnynas, nedelskite kreiptis į medikus.