„Skydliaukė – organas, atsakingas už mūsų vidinę savijautą, gaminantis hormonus, kurie gali paveikti mūsų organizmo funkcijas arba teigiamai, arba neigiamai“, – teigė „InMedica klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė.
Tam tikri simptomai rodo, kokie skydliaukės sutrikimai pasireiškia. Jeigu yra padidėjęs prakaitavimas, dažnesnis pulsas, juntamas stiprus nuovargis, tai būdinga skydliaukės funkcijos suaktyvėjimui. Jeigu jaučiamas tonuso sumažėjimas, yra drėgna oda, pradeda didėti svoris, tuomet tikėtinas skydliaukės funkcijos sulėtėjimas.
Net jei yra nespecifinių, įvairiems sveikatos sutrikimams būdingų požymių, visada rekomenduojama išsitirti skydliaukę, akcentavo medikė, juo labiau, kad pastebima – skydliaukės susirgimai vis dažnesni.
Moterims skydliaukės funkcijos sutrinka dažniau, nes jos turi savo hormonų ciklą, tai „tiesiogiai surišta su skydliaukės veikla, nes skydliaukė taip pat yra organas, išskiriantis hormonus“. Didžiausia tikimybė turėti skydliaukės problemų – priešmenopauziniu ir perimenopauziniu periodu, nes tai – autoimuninis sutrikimas, kai keičiasi organizmo imuninė sistema, o ji ir keičiasi su amžiumi, aiškino I. Juškienė.
Dar viena svarbaus organo sutrikimų priežastis – skydliaukės vėžys, kuris, beje, specifinių simptomų kartais nė nesukelia. Būtent todėl kartais net kraujo tyrimai nerodo sutrikimų. Jei kraujo rodikliai geri, tai ne visada patvirtinimas, kad viskas gerai, reikėtų atlikti ir skydliaukės echoskopiją, atkreipė dėmesį gydytoja, – šis tyrimas parodytų, ar yra mazgelių, įtartinų darinių, kuriuos reikėtų papildomai ištirti.
Šiaip ar taip, skydliaukės ligos „dažniausiai yra autoimuninis procesas, tai reiškia, kad organizme vyksta kova prieš patį organizmą“. Kita priežastis – onkologiniai susirgimai, kuriuos lemia genetika ir gyvenimo būdas.
Moterų grupėje yra dar mažesnė rizikos grupė – nėščiosios. Jos gydytoja patarė – nereikėtų išsigąsti, jei įpusėjus nėštumui pastebėjote, jog šiek tiek pasikeitė kaklo forma, jis tapo putnesnis, – tai rodo, kad keičiasi skydliaukės veikla ir išvešėjo jos audinys, nes jis turi aprūpinti hormonais ne tik moterį, bet ir vaisių.
„Padarius tyrimus, kartais matyti, kad skydliaukės hormonų trūksta – pasitaiko netgi toks variantas. Kad hormonų [nėščiosios organizme] būtų per daug, – retesnis variantas, nes iš skydliaukės paimamas hormonas, paima vaisius. Reikėtų neišsigąsti, jei būtumėte siunčiamos pas endokrinologus papildomai patikrai. Nėščiosios – viena iš rizikos grupių“, – akcentavo medikė ir pridūrė, kad ne mažiau svarbu stebėti skydliaukės veiklą ir po nėštumo.
Apskritai Lietuvos gyventojams būdingos skydliaukės ligos, „galbūt viena iš priežasčių – iš senų laikų Černobylio atominės elektrinės avarijos padariniai, natūralu, kad žmonės buvo nukentėję, iš čia ateina ir genetika, polinkis sirgti“.
Kita vertus, gydytojos I. Juškienės teigimu, galima pasidžiaugti, kad skydliaukės ligų diagnostika Lietuvoje yra stipriai pagerėjusi.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: