DELFI kalbintas vyras pripažino per porą mėnesių numetęs 24 kilogramus. Tiesa, jo strategija, nors ir veiksminga, gali sukelti daugiau žalos nei naudos. Siekiantiems ilgalaikių rezultatų medikai pataria laikytis nuosaikesnių patarimų.
35-erių parlamentaras svarstyklių skaičiais susirūpino rugpjūčio viduryje.
„Savaitgalį vyko susitikimas su buvusiais klasiokais. Grįžau ir prie žmonos užlipau ant svarstyklių. Pirmą kartą jos rodė 130,8 kg. Iš žmonos akių supratau, kad šįkart jau rimtai reikės kažko imtis, nes ir ankstesni bandymai norimų rezultatų neatnešė. Tikrai būdavo momentų, kai dusdavau lipdamas laiptais ir norėdavai, kad tos patarlės, jog gero žmogaus turi būti daug, galiotų ne tau“, - pripažįsta pašnekovas.
Stebuklingo recepto L. Kasčiūnas nepasiūlys – suveikė mitybos koregavimas ir fizinio aktyvumo padidinimas.
„Nežinau, ar čia gerai, bet man tai suveikė – nieko nevalgiau po 6 val. vakare. Jei būdavo labai sunku, paimdavau nebent ananasą ar greipfrutą. Tada pradėjau daug judėti Kas antrą dieną Lazdynuose bėgau krosą. Gal kritikuosite, kad negalima tiek sveriant imti bėgti, bet man to reikėjo. Norėjau išbandymo. Bėgdamas kaskart užsikeli kartelę – ją pasiekęs, bėgi toliau, didėja motyvacija. Tikiuosi, sąnariams tai nepakenkė“, - atvirauja jis.
Prieš du su puse mėnesio L. Kasčiūnas negalėjo be sustojimų įveikti vieno rato – 1,6 kilometro.
„Tiesiog dusau. Žmona juokdavosi, kad jai gėda su manimi bėgti, nes aš per garsiai kvėpuoju. Bet būtent žmonos buvimas greta pirmąsias savaites ir leido nesustoti“, - mena vyras.
Vėliau skaičiai augo – 2,3 4 kilometrai. Šiandien pašnekovas jau nubėga 10 kilometrų ir intensyviai ruošiasi Sausio 13-osios bėgimui „Gyvybės ir mirties keliu“.
Paklaustas, ar tokie radikalūs gyvensenos pokyčiai nesukėlė fizinių problemų, parlamentaras purto galvą – esą neskaudėjo nei sąnarių, „nestreikavo“ ir širdis.
Teko koreguoti ir mitybą. Vyras atsisakė alaus, duonos, kitų miltinių patiekalų.
„Tačiau pamėgau grikius, košes, valgau nemažai vaisių. Labai motyvavo tai, kad pradėjau įtilpti į draugų dovanotus marškinius, kurie jau ilgą laiką gulėjo nejudinami, o galiausiai ir jie tapo per dideli. Dabar galiu ne tik energingai žaisti krepšinį, bet ir „paspausti“ priešininką“, - pripažįsta 107 kilogramus sveriantis.
L. Kasčiūnas tikina nepastebėjęs energijos stygiaus dėl pasikeitusios mitybos ar 6 val. taisyklės.
Sustoti vyras dar neketina ir nori pasiekti 99,9 kg ribą.
„Tačiau suprantu, kad mano pokyčiai nėra pasiekti tinkamiausiu būdu, todėl galbūt derėtų apsilankyti pas gydytoją, atlikti reikalingus tyrimus“, - pripažįsta jis.
Nutukimą įveikia komanda
Įvertindama daugelio pacientų patirtis, Santaros klinikos gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė pataria nesiekti radikalių išvaizdos pokyčių ir greitų rezultatų.
„Per savaitę rekomenduojama netekti 0,5-1 kg savo svorio. Per mėnesį tai neturėtų viršyti 4 kilogramų. Greitas svorio netekimas sąlygoja raumeninės masės mažėjimą bei skysčių netekimą. Paradoksalu, bet tokiu atveju gresia mitybos nepakankamumas. Be to, staigus svorio netekimas lemia tai, kad pokyčiai būna neilgalaikiai ir kilogramai sugrįžta. Kardinalūs mitybos įpročiai dažniausiai būna pasiekiama nenuosekliai ir ne sistemingai, todėl organizmui tai būna per trumpas laikas priprasti, kad šie įpročiai įsigalėtų paciento gyvenime. Praėjus pirminei euforijai ir motyvacijos antplūdžiui, žmogus dažnai grįžta prie senųjų įpročių“, - pastebi gydytoja dietologė.
Daugelyje gydymo įstaigų dirba specialistai, galintys padėti priimti teisingus sprendimus, susidėlioti sveiką ir nekenkiančią pokyčių programą.
„Gydant nutukimą turi dirbti komanda, kurią sudaro pacientas (pageidautina ir jo artimieji), gydytojas dietologas, endokrinologas, kardiologas ir kai kuriais atvejais chirurgo bei psichologo (o dažnai reikalingi ir kiti specialistai). Tai yra komandinis darbas, padėsiantis pasiekti ilgalaikių rezultatų. Pats vienas žmogus gali susidėlioti labai netaisyklingus valgymo įpročius, dėl kurių organizmas gali būti nepakankamai aprūpintas pagrindinėmis maisto medžiagomis, vitaminais, mineralais, antioksidandais, skysčiais. Ir visa tai gali lemti įvairius sveikatos sutrikimus“, - perspėjo Santaros klinikų gydytoja.
E. Cikanavičiūtė sutinka, kad internete, populiariose knygose yra daug informacijos, kaip keisti figūrą. Visgi gydytoja pabrėžia, kad šios rekomendacijos yra skirtos plačiajai visuomenei, o ne individui.
„Tokia ir yra gydytojo dietologo funkcija – individualizuoti mitybos rekomendacijas konkrečiam pacientui atsižvelgiant į jo sveikatą: savijautą, ligas, vartojamus vaistus, taip pat ir pagal gyvenimo būdą, o galų gale mėgstamą maistą. Ta pati dieta vienam veiks, o kitam – visiškai ne“, - teigė pašnekovė.
Pašnekovė, paklausta apie 6 val. taisyklę, priminė, kad paskutinis valgymas turėtų būti 2-3 val. iki miego. Įprastai einame miegoti vėliau, tad ir laiką kiekvienas turėtų pasiskaičiuoti patys.
„Pavyzdžiui, 6 val. galima valgyti vakarienę, o 8 val. - užkandį. Tačiau tai nėra absoliuti taisyklė visiems. Yra pacientų, kuriems dėl jų susiklosčiusių darbo ir gyvenimo sąlygų, rekomenduojame valgyti lengvą vakarienę ir 9 val. vakaro“, - pripažino gydytoja.
Nereikėtų skubėti daryti ir didelių aktyvumo permainų – fizinio krūvio korekcija būtų nuosekli ir dinamiška, tad nesportuojančiam žmogui galėtų prasidėti nuo paprasčiausio vaikščiojimo pamažu didinat intensyvumą ar pereinant prie kitų veiklų. E. Cikanavičiūtė priminė, kad prieš pradedant sportuoti turi būti įvertintas esamas fizinis pasirengimas ir pajėgumas. 60-ies metų paciento, sergančio nutukimu, pajėgumai bus visai kitokie nei perpus jaunesnio žmogaus.
„Svarbi ir dinamika – pradėjus nuo vaikščiojimo krūvį po truputį didinti – ėjimo tempą, atstumą, ir tik tada svarstyti apie bėgimą. Viskas turi vykti nuosekliai, kad organizmui, širdies kraujagyslių sistemai nebūtų keliamas stresas ir per didelė apkrova“, - reziumavo pašnekovė, primindama, kad gyvenimo būdo korekcijai yra reikalinga kantrybė ir nuoseklumas.