Gydytojos dermatovenerologės Nadeždos Jarušinos teigimu, per ilgas deginimasis skatina odos senėjimą, ją sausina ir net gali sukelti ikivėžinius ir vėžinius odos susirgimus. Ji rekomenduoja vengti saulės 11–15 val., kai ji būna aktyviausia, o žmonės, sergantys kraujagyslių ir širdies ligomis, saulės apskritai turėtų vengti.
Oda prisimena kiekvieną nudegimą
Renkantis apsaugos nuo saulės priemones reikia atsižvelgti į amžių ir savo odos tipą. Vaikai iki 2 metų yra rizikos grupėje, nes jų oda dar plonytė ir jautresnė nei suaugusiųjų. Jiems būnant saulėje būtina kepurė, šviesūs rūbai ir pėdų apsauga. Oda prisimena kiekvieną ankstesnį nudegimą, todėl pakartotini nudegimai saulėje lemia piktybinius odos pažeidimus.
Pasak „BENU vaistinės“ Sveikos odos instituto ekspertės vaistininkės Ingos Norkienės, ypač turėtų saugotis pirmojo odos fototipo žmonės, turintys baltą, saulėje raudonuoti linkusią, odą. „Turint itin šviesią, įdegti raudonai linkusią odą, geriausia rinktis kremą ar losjoną nuo saulės su 50 SPF – apsaugos nuo saulės faktoriumi. Tamsesnio gymio žmonėms užteks ir priemonės su SPF 20 ar 30. Pavyzdžiui, jei esate blyškus, įdegate per 15 minučių, pasitepęs kremu su SPF 50, būsite saugus 12,5 val. arba 750 minučių (15 x 50)“.
Nors tamsesnio gymio žmonės nenudega per 15 minučių, tačiau, ilgiau pabuvę kaitrioje saulėje, taip gali nudegti odą. Visgi, jei norite šiek tiek įdegti, ji pataria rinktis kremą ar losjoną su mažesniu SPF, tačiau dažniau juo tepti kūną. Nusimaudžius ar suprakaitavus būtina nepamiršti iš naujo pasirūpinti odos apsauga nuo saulės ir pasitepti turima priemone, kad nenudegtų oda.
Saulės žala ne visuomet matoma plika akimi, tad „BENU vaistinė“ inicijuoja projektą „Eksperimentas: „Saulė“, kurio tikslas – parodyti jos poveikį odai ir priminti, kaip tinkamai ją saugoti.
Randams – didesnė apsauga
Dar atidžiau reikėtų rinktis priemones veido odai apsaugoti. Jai tinkamiausi – įprastos ar gelinės konsistencijos kremai.
„Prieš juos pirkdami, atidžiai pasiskaitykite aprašymą, – vieni tinka probleminei odai, nes nekemša porų, o kitus geriausia rinktis turint randelių. Jų apsauga nuo saulės yra ypatinga. Naujus, sugijusius randus būtina tepti apsauginėmis priemonėmis, nes jie gali pakeisti spalvą ir ilgam tokie išlikti. Jei vietoje rando – dar tik gyjanti žaizdelė, tuomet ją atsargiai užklijuokite pleistru, o odą aplinkui patepkite apsauginiu kremu“, – patarimais dalijasi I. Norkienė
Vaikams, taip pat itin jautrią odą turintiems jų tėvams, reikalingos švelnesnės apsauginės priemonės. „Vaikams skirtuose kremuose paprastai nėra odą dirginti galinčių priemonių: dirbtinių kvapų, dažiklių ir kitų. Naudoti jas gali ir visi, vargstantys dėl alergijos, greitai sudirgstančios odos. Apsaugos stiprumas ir šiuo atveju priklausys nuo SPF filtro“, – aiškina vaistininkė.
Saulė ir vaistai
Dėl kai kurių cheminių medžiagų vaistai ir saulė tampa sveikatai kenksmingu deriniu. Todėl, pasak vaistininkės I. Norkienės, vartojant vaistus ir ruošiantis dieną praleisti saulėje, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku dėl galimos medikamentų ir saulės reakcijos arba ieškoti informacijos apie UV spindulių poveikį vaistų pakuotėse.
Saulės reikėtų vengti arba naudoti stipresnę apsaugą vartojant šiuos medikamentus:
- Ant odos tepamus vaistus (pavyzdžiui, gelius nuo skausmo);
- Antibiotikus;
- Vaistus nuo aritmijos (širdies ritmo sutrikimų);
- Kraujospūdį mažinančius vaistus;
- Skysčius šalinančius preparatus;
- Vaistus, sudėtyje turinčius ibuprofeno;
- Antidepresantus;
- Oralinius kontraceptikus;
- Jonažolės ekstrakto turinčius vaistus.
„Atsiminkite, kad nuo cheminių medžiagų, esančių tepamuose vaistuose, padidėja odos jautrumas. Taigi, odos audinys tampa pažeidžiamesnis, o buvimas saulėje gali sukelti bėrimus, pūsleles ar stiprų nudegimą. Jei su saule nesuderinami vaistai vartojami per burną (geriami), saulės spinduliai gali pakeisti organizme esančio vaisto struktūrą ir taip sukelti silpnumą ar kūno temperatūros padidėjimą“, – įspėja vaistininkė.
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad pačius vaistus, nepriklausomai nuo jų suderinamumo su saule, privalu saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių bei aukštos temperatūros. Tad jei karštą dieną medikamentus ilgam paliksite automobilyje, vartojimui jie nebebus tinkami.
Pirmoji pagalba
Jei pasideginus saulėje oda tampa skausminga, parausta, gydytoja dermatovenerologė N. Jarušina ją pataria raminti drėkinant losjonais, turinčiais pantenolio, alijošiaus, įkaitusią odą vėsinti šaltais kompresais.
Tačiau perdegus saulėje reikės daugiau pagalbos: „Esant stipriems odos nudegimams, reikėtų skubiai kreiptis į gydytoją. Pirmasis pavojaus signalas – susidariusios pūslės. Atsiradus pūslelėms, žaizdelėms jau nebegalima gydytis pačiam, nes kyla infekcijų pavojus. Be to, gali likti ir randų. Tokiais atvejais nedelsiant būtina profesionali pagalba“, – poilsiautojus įspėja I. Norkienė.