1. Medžiagų apykaita. Kepenų glikogeno atsargos gali pasiekti minimalius rodiklius miego metu. Pirmas dienos valgymas gali būti itin svarbus žmogaus veiksmas aprūpinant energija smegenis bei palaikant stabilią gliukozės koncentraciją kraujyje. Ypač, jeigu turite rytine treniruotę priešaky!
2. Gera pradžia reguliariam valgymui. Vienas praleistas maitinimas gali grėsti persivalgymu dienos metu. Iš praktikos, bet ne tyrimų stebimas faktas – dažnas žmogus nevalgydamas pusryčių linkęs persivalgyti vakarais arba dienos pietų metu. Įtraukite nors mažiausius tūriu žemo glikeminio krūvio ar baltyminius pusryčius bei pastebėsite žymų alkio pojūčio pokytį dienos metu.
3. Apsaugo nuo virškinamo trakto sutrikimų. Svarbu pabrėžti, kad maisto „superkompensacija“ dienos metu gali grėsti pilvo pūtimais, skausmais, bendru diskomfortu. Nėra būtinybės maitintis 6 kartus per dieną, bet stenkitės išlaikyti nors 3 pagrindinių valgymų reguliarumą.
4. Energijos poreikis. Aktyviai sportuojančių žmonių energijos poreikis gali statistiškai skirtis bei svyruoti nuo 2000 iki net 5000 kcal per dieną. Kuo vėliau bus pradėtas maitinimas dienos metu, tuo didesnes porcijas bus privaloma suvartoti. Daug suvalgyti per vieną kartą – kas gali būti geriau?! Bet jeigu siekiame gauti maistines medžiagas iš organizmui naudingų maisto produktų – tai gali tapti neįkandamu riešutėliu.
5. Antro patiekalo fenomenas. Atsižvelgiant į cirkadinius žmogaus ritmus, papusryčiavus sumažėja gliukozės svyravimų rizika per dieną, o tai, žinoma, susiję su mažesne metabolinio sindromo, insulino rezistentiškumo rizika.
Nepamirškite visame informacijos kiekyje ir savęs – kiekvienas minėtas aspektas privalo būti pritaikytas individualiai kiekvienam, net ir kalbant apie tai, kelintą valandą privalo būti valgomas pirmas dienos patiekalas.
Tekstas parengtas Inovatyvios Dietologijos centro gydytojo dietologo Edvardo Grišino.