– Barbora, kokia buvo jūsų istorija? Kaip, gyvendama Vilniuje, atsidūrėte pajūryje ir pradėjote ieškoti, kur yra skanios kavos? – paklausė laidos vedėja Rima Aukštuolytė.
– Mes persikėlėme gyventi į pajūrį prieš penkerius metus. Šiuo metu gyvenu tarp trijų miestų: Kretingos, Klaipėdos ir Palangos. Kai buvau išėjusi motinystės atostogų, dažnai vaikštinėdavau stumdydama vežimėlį. Man norėjosi turėti tikslą – pasivaikščiojimą vainikuoti skania kava. Tuomet pradėjau ieškoti, kur galima nueiti. Vaikščiojau Klaipėdoje, Kretingoje, Palangoje ir vis nieko nerasdavau. Norėjosi atrasti tokią vietą, kurioje kava būtų skanesnė nei namuose. Mano paieškos tęsėsi, susidėliojau tam tikrus kriterijus, pradėjau vertinti įvairias vietas. Vienas iš kriterijų buvo tas, ar įmanoma į vidų patekti su vežimėliu. Taip pat kavos skoniai, pupelės ir panašiai.
– Dėmesio, Barboros rekomendacijos pajūryje.
– Palangoje rekomenduoju „Fotokava“. Tai yra vieta, kurioje kavą padaro itin gero skonio, pakankamai stiprią. Klaipėdoje – neabejotinai „Kavos architektai“. Atrodo, jog jie turi užsidaryti, tačiau tu vis dar sėdi, kalbi, užsisakai dar vieną espreso.
– Jūs esate gydytoja dietologė. Kaip pati žiūrite į kavą? Tai yra gerai mums, mūsų organizmui ar ne?
– Čia reikia apsibrėžti labai daug dalykų: kas yra gerai, kas yra organizmas. Sveikam žmogui, plačiąja prasme, neturinčiam konkrečių sveikatos sutrikimų, vidutiniai kavos kiekiai nepadaro žalos ir galbūt turi naudos.
– Kas yra vidutinis kavos kiekis?
– Vidutinis kavos kiekis yra apibrėžiamas kofeino miligramais, 300-400 mg kofeino. Tai yra maždaug 3-4 puodeliai kavos. Bet dažniausiai šios rekomendacijos mus pasiekia iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), kur žmonės geria filtruotą kavą. Viename puodelyje filtruotos kavos yra maždaug 100 mg kofeino. Jeigu pasakyčiau, kad 3-4 puodeliai yra normalu ir sveika gerti, galbūt naudinga.
– Neišdrįstumėte taip pasakyti?
– Taip pasakyti aš galiu, bet reikia išsiaiškinti keletą dalykų. Galiu išskirti vieną aspektą, kurį noriu aptarti, kalbėdama apie lietuvišką kavą. Kokią kavą lietuviai geria dažniausiai? Užpiltą puodelyje. Didžioji dalis mano pacientų, klientų, ypač vyresnio amžiaus, geria tiesiog užplikytą kavą.
– Tai yra šaukštas kavos ir pripila vandens tiek, kiek reikia?
– Taip. Toks kavos paruošimo būdas yra labai archajiškas ir niekas taip negamina kavos <...>. Lietuviams, geriantiems užpiltinę kavą, negalima pritaikyti tyrimų rezultatų, kuriuose teigiama, jog 3-4 puodeliai kavos yra labai gerai. Tokia kava yra daug stipresnė, ji nefiltruota. Kava turi ir gerųjų elementų. Joje skaičiuojama maždaug 800 aktyviųjų medžiagų. Vienos iš jų yra naudingos, kitos – neutralios. Taip pat yra ir tokių, kurios turi neigiamų savybių <...>.
– Tikriausiai geriausia stebėti save? Kaip nustatyti optimalų kavos kiekį, kuris nėra blogai: nedreba rankos, nepermušinėja širdis, nepykina?
– Jautrumas kofeinui yra individualus. Tai gali priklausyti nuo genetikos. Išskiriama žmonių grupė – lėtieji metabolizuotojai, kuriems kepenys greičiau skaido kofeiną. Galbūt jiems, vienas puodelis filtruotos ar espreso pagrindu paruošos kavos, neleis užmigti tris naktis. Tai yra gana reti atvejai, kurie priklauso nuo genetikos <...>. Tokiu atveju reikia stebėti save: po kokio kiekio kavos jaučiuosi gerai, po kokio neužmiegu ir pan.
– Žvelgiant iš gydytojo dietologo pozicijos, kas kavoje yra gerai? Kodėl kartais verta išgerti kavos puodelį?
– Kava yra visuotinai priimtas stimuliantas. Gerdami kavą negausime mineralinių medžiagų, tačiau joje yra vitaminų, pavyzdžiui B grupės. Taip pat priklauso, kokį vandenį naudojame, su juo mes taip pat galime gauti vitaminų. Kava veikia daugelį sistemų: nervų, psichikos. Ji padidina koncentraciją, pakelia nuotaiką, padeda susikaupti. Taip pat padeda ištverti miego trūkumą tiems, kurie dirba pamaininį darbą.
– Tai nėra labai sveika?
– Taip, skoliniesi energiją iš ateities <...>.
– Domėjotės, kiek ilgai taip galima tverti? Pavyzdžiui, savaitę?
– Tai yra individualu <...>. Yra rekordų, kai žmonės ištveria nemiegoję, bet kiek jie ištveria nemiegoję ir gerdami kavą, pasakyti negaliu. Kava gali padėti esant vidurių užkietėjimui. Įdomus dalykas. Dietologas konsultuoja ne tik dėl svorio, bet ir dėl daugelio kitų problemų. Pavyzdžiui, žmogui atliko žarnyno operaciją. Ji taip ir atliekama: prapjaunamas pilvas, išimamos žarnos, jos padedamos į šalį, kažkas padaroma ir jos vėl sudedamos. Tokiu atveju jos tampa paralyžiuotos. Kaip padaryti, kad jos vėl atliktų savo darbą? Vienas iš būdų – išgerti espreso. Tarptautiniuose mokymuose girdėjau tokią rekomendaciją <...>.
– Tai būdas, kuris pažadina virškinimo sistemą.
– Minusų taip pat yra. Kava padeda raumenims. Aš taip pat mėgstu išgerti espreso prieš važiuodama sportuoti. Kofeinas padidina ištvermę. Kalbant apie prevencinius dalykus, tai reikia atkreipti dėmesį, kokios yra mokslinių tyrimų išvados. Kaip jos skamba? Niekada nebus rašoma taip, jog kava saugo nuo vėžio arba mažina riziką, susirgti Alzheimerio liga.
– Bet kai kurie portalai rašo tokias antraštes.
– Jeigu taip atrodo antraštė, tai reiškia, kad žinių šaltinis yra vidutinis. Daugiausia, ką galima teigti: kavos vartojimas yra susijęs su mažesne Alzheimerio ligos rizika <...>. Daugelį metų yra atliekami tyrimai, kurie parodo, jog kava mažina mirtingumą. Pavyzdžiui, aš išgeriu 4 kavos puodelius per dieną. Tai sumažina mirtingumą maždaug 16 proc. <…>.
– Kava dažniausiai yra socialus gėrimas, gerdami ją mes bendraujame. Įrodyta, kad tai palaiko mūsų ilgaamžiškumą.
– Pasėjau abejonių. Kas yra kava? Girdime tokius dalykus, kad kava – antioksidantai. Dažniausiai galvojame, kad tai yra vaisiai ar daržovės. JAV pagrindinis antioksidantų šaltinis – kava <…>. Be jokios abejonės, kava turi naudingų savybių.
– Iš gydytojos dietologės pozicijos – kava su pienu: taip ar ne?
– Taip.
– Kodėl? Visi sako, kad tai blogai. Čia – desertas.
– Jeigu jau kalbam apie kavą, tai be cukraus ar pieno. Ji skaičiuojama prie išgertų per dieną skysčių. Kava su pienu, kodėl ne? Juk mes vartojame pieną. Kodėl reikia jo bijoti?
– Prie kavos su pienu reikia deserto? Ar toks gėrimas jau laikomas desertu?
– Man labai patiko profesoriaus Rimanto Stuko taisyklė, kurią jis dažnai kartoja pacientams: „Tortas tik per gimtadienį“. Žinoma, gimtadienis gali būti ne tik tavo <…>. Paniškai desertų nereikia bijoti, tai gali būti ir juodas šokoladas.
– Iš gerų, kokybiškų pupelių?
– Čia nėra kažkokių griežtų taisyklių, kad ne ir taškas.
– Saldaus sirupo nereikėtų?
– Ne. Galima naudoti prieskonius, pavyzdžiui cinamoną.
– Ar tiesa, kad juodos kavos puodelis lygus vandens puodeliui?
– Kalbate apie dehidrataciją?
– Taip. Kava išvaro skysčius, tiesa?
– Taip, tačiau tai priklauso nuo to, kokią kavą geriame.
– Kalbu apie juodą, stiprią kavą.
– Iš esmės tai tiesa. Vidutiniai kavos kiekiai nedehidratuoja, bet ūmiai suvartojus, pavyzdžiui 200-300 mg, tai reiškia du didelius puodelius, žmogui greičiau prisipildo šlapimo pūslė. Dehidratacijos, geriant tokiais kiekiais, neturėtų būti. Bet jeigu kiekiai nuolat būna dideli, visko gali būti.
– Ar reikia gerti vandenį, kai išgėriate puodelį kavos?
– Kaip norisi. Jeigu geriate užpiltos kavos puodelį, tai reikėtų. Mes geriame mažai vandens, tad nebus blogai, jeigu ir išgersite.
– Kada vaikams galima gerti kavą? Ar tai yra individualu? Galbūt reikia sulaukti pilnametystės?
– Pilnametystės laukti nereikia. Įdomu tai, kad vaikų kepenys greičiau metabolizuoja kofeiną. Jeigu vaikas sveria 20 kg, tai jam galima suvartoti 50 mg kofeino. Espreso išgerti jis gali. Kokakolos skardinėje yra tiek pat kofeino, kiek ir espreso puodelyje. Paaugliai tikrai gali išgerti vieną puodelį, žinoma, ne vietoje pietų, su kalnu grietinėlės.
