„Sąnarių keitimo operacijas darantiems chirurgas nėra pagrindo baimintis, – teigė vienas iš tyrimo autorių, reumatologas Michaelas Kjaras iš Kopenhagos universiteto. – Jiems dar ilgai nepritrūks darbo.“
Daugybė sportininkų gali paliudyti – sužalota kelio kremzlė nesugyja.
Pamatuoti kremzlės pokyčius sudėtinga, tad iki šiol tyrėjams nebuvo aišku, ar suaugusiam žmogui kremzlė bent kiek atsistato. Siekdami tai patikrinti, M. Kjaras su tyrėjų komanda pasitelkė techniką, kuri nustato molekulės amžių, remiantis anglies izotopu 14C.
Praėjusio amžiaus šeštą dešimtmetį dėl branduolinių ginklų testavimo anglies izotopo 14C ore padaugėjo, o 1963 m. sutartimi bandymus uždraudus, žymiai sumažėjo. Anglies izotopų matavimas gali parodyti, kokio amžiaus yra molekulė. Jei molekulė nuolat pakeičiama, ji turi atrodyti jauna – anglies izotopo C14 kiekis turėtų būti panašiai kaip atmosferoje. Bet jei molekulė ilgai išlieka stabili, anglies izotopo kiekis turi atitikti kiekį atmosferoje.
M. Kjaro tyrėjų komanda išmatavo anglies izotopo C14 kiekį viename tyrimams duotame kūne ir 22-iems pacientams, kurie buvo gimę iki 2000 m. ir kuriems buvo atlikta kelio kremzlės keitimo operacija. Daliai šių žmonių pakeitė kelio sąnarį, nes jiems buvo osteoartritas. Kitų sąnariai buvo sveiki, bet juos reikėjo keisti dėl kaulų auglių. Mokslininkai tyrė kremzlę iš kelio sąnario vidurio, kuriam tenka daugiausia krūvio, ir sąnario krašto, kuriam krūvio tenka mažiau.
Turiamųjų kelio kolagene (tai baltymas, kuris palaiko kremzlės tamprumą) anglies izotopo C14 kiekis atitiko atmosferos lygius iš to laikotarpio, kai jiems buvo 8 – 13 m. Taigi galima daryti išvadą, kad suaugus kolagenas kremzlėje nebesigamino. Pavyzdžiui, vienas pacientas buvo gimęs 1935 m., jo kelio kremzlėje anglies izotopo C14 buvo mažai. Ir priešingai – šeštą dešimtmetį gimusių pacientų kolagene anglies izotopo buvo daugiausia (tada jo buvo pagausėję atmosferoje).
Keliuose ankstesniuose tyrimuose pastebėta, kad osteoartritu sirgusių pacientų sąnariuose suaktyvėjo kolageno sintezė. Tai gali rodyti, kad sąnarys pats bando paspartinti gijimo procesą. Tiesa, M. Kjaro komanda tokio fenomeno nepastebėjo.
Mokslininkų nuomone, tai paaiškinama tuo, kad ankstesniuose tyrimuose buvo naudojami netikslūs kolageno pokyčio sąnariuose duomenys. Net didžiausią įtampą patiriančiose suaugusiųjų sąnario dalyse naujas kolagenas nesigamino.
Tyrėjai bandė keliais būdais paskatinti kelio kremzlės atsinaujinimą, tačiau nė vienas nebuvo veiksmingas. Tyrėjai pabrėžė, kad labai svarbu saugoti kremzles: „Reikia saugot kremzles, kol esame jauni. Sužalojus kremzlę ji nebeatsinaujins.“