Gydytoja ir vaistininkė Miglė Kazakevičienė daugiau papasakojo apie veiksmingas kontracepcines priemones.
„Natūralūs apsisaugojimo būdai“ – nepatikimi
Anot ginekologės, „natūralūs būdai“ apsisaugoti nuo nėštumo yra patys neefektyviausi. V. Jonaitienė pateikia statistiką: po nutraukto lytinio akto tikimybė pastoti svyruoja tarp 120-200 atvejų tūkstančiui moterų per metus.
Naudojantis vaisingų dienų skaičiavimo metodu situacija dar blogesnė. Anot V. Jonaitienės, jį naudojant, pastojimo tikimybė yra 220-260 atvejų tūkstančiui moterų kasmet. „Tai pats klastingiausias nėštumo planavimo metodas, kurio natūraliu nevadinčiau, kadangi jo rezultatai per prasti, jog būtų galima laikyti šį metodą prevencine priemone“, – tikina ginekologė.
Svarbu nustatyti ovuliacijos dieną
Kaip vyksta vaisingų dienų skaičiavimas ir kodėl jis toks nepatikimas? „Sakykime, jog menstruacijų ciklas yra 28 dienos. Statistiškai ovuliacija tokiu atveju turėtų vykti 13-14 ciklo dieną, skaičiuojant, jog pirma menstruacijų diena yra ir pirma ciklo diena. Penkios dienos iki ir po numanomos ovuliacijos yra vaisingos dienos“, – aiškina V. Jonaitienė.
Jei ovuliacija vyksta pagal planą, skaičiavimas turėtų būti gana patikimas. Tačiau ovuliacija tikrai ne visada aplanko moterį, kai ji to tikisi. Pasak ginekologės, kaltininkas gali būti stresas, patirtas dėl įvairiausių priežasčių: asmeninių santykių, atostogų, persikėlimo, egzaminų ir kita. Netgi minimalus stresas, patirtas, rodos, dėl nereikšmingos smulkmenos, gali paveikti moters ovuliaciją.
„Stresas gali nukelti arba visai nuslopinti ovuliaciją, dėl ko sutrinka ir vaisingų dienų skaičiavimas. Yra merginų, kurios jaučia ovuliaciją. Pavyzdžiui, jaučiamas skausmas pilvo apačioje, dažniausiai toje pusėje, kur vyksta ovuliacijos procesas“, – sako ginekologė.
Ji pateikia gana patikimą metodą, skirtą ovuliacijai nustatyti – tai bazinės kūno temperatūros matavimas. Tiesa, kad juo būtų galima pasikliauti, turite tai atlikti kasdien viso ciklo metu. „Nustatyti ovuliaciją galima kasdien matuojant ir sekant kūno temperatūrą rytais, dar neatsikėlus iš lovos, matuojant 10 min. Ovuliacijos metu kūno temperatūra pakyla virš 37 laipsnių, tad taip žinosite, kada ji įvyko“, – sako V. Jonaitienė.
Kitos kontraceptinės priemonės
Norint jaustis ramiai ir patikimai, apsisaugoti nuo nėštumo ginekologė siūlo rinktis iš įvairių kontraceptinių priemonių. Tai hormoninės tabletės (yra įvairių rūšių), prezervatyvai, spiralės (būna ilgalaikės – nuo 3 iki 5 metų), hormoniniai pleistrai, spermicidai, ilgalaikiai žiedai (anot gydytojos, jie yra patogūs ir gerai toleruojami).
„Pleistras pradedamas vartoti nuo pirmos menstruacijų dienos, kas savaitę į skirtingas vietas klijuojant tris pleistrus. Jie skiriasi nuo kitų priemonių didesniu estrogeno kiekiu“, – paaiškina ginekologė. Spermicidų gydytoja nepataria naudoti dėl mažo patikimumo: juos vartojant pastoja 280 moterų iš tūkstančio per metus.
Viena populiariausių apsisaugojimo priemonių tarp jaunimo – prezervatyvai. „Tai lengviausiai prieinama, paprasčiausiai naudojama nėštumo planavimo priemonė. Prezervatyvai ypač parankūs neturint pastovių lytinių partnerių arba kai jų kaita yra dažna“, – sako farmacininkė M. Kazakevičienė.
Tačiau prezervatyvai taip pat gali būti nepatikimi, ypač naudojami netinkamai. „Didžiausia jų naudojimo klaida yra netinkamas pozų pasirinkimas, dėl ko prezervatyvai gali nuslysti ar suplyšti. Todėl rekomenduojama visuomet pasitikrinti, ar jis vietoje ir stebėti, jog būtų naudojamas tinkamai“, – perspėja M. Kazakevičiūtė. Anot jos, visgi šiltuoju metų laiku tai dažniausiai perkama apsisaugojimo priemonė.
Gydytojai V. Jonaitienė įspėja, jog yra tokių moterų, kurioms dėl organizmo reakcijų netinka jokia apsisaugojimo priemonė. Tokiu atveju, anot ginekologės, yra tik viena išeitis – vyro arba moters sterilizavimas. Ji pabrėžia, jog toks būdas tinka tik jei visiškai nenorite susilaukti vaikų.