Apie greituosius savarankiškai atliekamus namuose testus, jų tiekiamą patogumą, naudą, keliamus pavojus ir vis mažiau reikalingą diagnostikoje gydytojo vaidmenį.
Apie ką mes čia šnekame? Patobulėjus mokslui ir pramonei pavyksta pagaminti aiškius, lengvai padaromus ir paprastai įvertinamus testus, o kadangi jų rezultatų laukimas dažniausiai neužtrunka minutės, juos dar vadina greitaisiais. Brūkštelėjai su vatos gumulėliu per liežuvį ar sukišai tą krapštuką į nosį iki apsiašarojimo, ar išspaudei lašą-kitą kraujo arba šlapimo, ir viskas – lauki pasirodant tam tikram juostelių skaičiui ir skaitai aprašymą.
Jeigu anksčiau visi žinojo tik nėštumo testus su savo viena ar dviem juostelėmis, kelerius metus mus gąsdina dvi juostelės prie raidžių COVID ir skaičiaus 19, tai dabar jau lengvai prieinamas ne tik pastarojo draugelių gripo ir rinosincitinio viruso aptikimas, bet ir streptokoko, ir ŽIV infekcijų. O šalia jų jau galima neišeinant iš namų ir tautiečių mėgstamiausią tyrimą atlikti – sužinoti, kad tau trūksta vitamino D. Ir ne tik: narkotikų aptikimas šlapime, prostatos antigeno tyrimas, slapto kraujavimo iš žarnyno tyrimas ir dar, ir dar, ir dar.