Po pačios šalčiausios nakties akys krypsta į gatves. Vis didesnis sniego sluoksnis užkloja pėsčiųjų takus, o gydytojai sako, kad daugėja ir žiemos traumų bei greitosios medicinos pagalbos iškvietimų, gyventojams paslydus ir nukritus ant slidžios kelio dangos.
„Per savaitę turime maždaug nuo 160 iki 180 kvietimų, susijusių su kritimu ir traumomis. Bet tai nereiškia, kad tokių traumų nepadaugės. Vėl sinoptikai žada atlydį, po to vėl šalčius, tad tos meteorologinės sąlygos keičiasi labai greitai ir tikrai visada yra pavojus susidurti su slidžia gatvės danga“, – pastebėjo Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojas traumatologas ortopedas Donatas Ulevičius „Delfi dienai“ sakė: „Į mūsų ligoninės skubią pagalbą, tai yra, į Priėmimo skyrių, patenka ne mažiau kaip 100 žmonių. Kai kas atsiperka gipsu, o kai kam tenka gultis į ligoninę ir atsidurti ant operacinio stalo. Tokių pas mus per dieną būna ne mažiau dešimties. Ne visos traumos yra dėl slidumo, bet slidumą mes labai jaučiame“.
Daugiausia pacientų atvyksta su įvairiausiais lūžiais. D. Ulevičiaus teigimu, nesudėtingi lūžiai gyja apie šešias savaites. Tačiau kai kuriems tenka gydytis ir metus.
Vyresnio amžiaus senjorams dėl pakitusios kaulų struktūros blauzdikaulio, šlaunikaulio lūžiai gali baigtis ir mirtimi.
Skaudžiai nukritus svarbiausia ramiai įvertinti savo būklę.
Pasitaiko atvejų, kai dėl staigių judesių ar bandymo atsistoti uždaras lūžis gali tapti atviru lūžiu. Specialistų teigimu, pirmiausia reikėtų nieko nelaukiant kviesti greitąją medicinos pagalbą (GMP).
„Be jokios abejonės, GMP dispečeris visada patars, kaip turi elgtis arba pats žmogus, arba šalia esantys ir ką daryti, kol atvyks greitoji medicinos pagalba.
Žiemą labai svarbu nesušalti. Tai reikia pasirūpinti, kad žmogus nesušaltų. Antra stengtis kuo mažiau judinti tą galūnę, esant galimybei netgi pasistengti imobilizuoti parankinėmis priemonėmis“, – patarė N. Mikelionis.
Specialistai ragina žiemą būti budriems, o svarbiausia – neskubėti.
„Reikėtų pasirūpinti savo avalyne, dėvėti avalynę su minkštesniais padais. Taip pat yra specialios priemonės, dedamos ant batų. Jos padaro mažiau slidžius padus.
Reikėtų vaikščioti neskubant, stebėti, kur eini. Kadangi sninga, ledas gali slėptis po sniegu. Tokia danga apskritai labai klastinga, kada atrodo, kad dedi koją ant sniego, o po apačia – ledas“, – įspėjo N. Mikelionis.
Gatvėse daugiausia traumų patiria senjorai, o jauni žmonės susižeidžia, užsiimdami žiemos sportu. Čia traumos būna kur kas sudėtingesnės. Tarp jų – galvos smegenų pažeidimai.