Plačiau apie tai ir apie naujausius tyrimus, pasakojančius apie ultravioletinių (UV) lempų poveikį odai, „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ papasakojo gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė.
„UV spinduliai yra dalis spinduliuotės, kurią skleidžia Saulė ir kurie veikia, jeigu kalbėtume apie žmogaus organizmą, pirmiausia odą.
Tačiau yra ir dirbtinių UV spindulių lempų. Geriausiai liaudyje žinomi soliariumai, kurie spinduliuoja tam tikrą spektrą UV spindulių. Būtent kalbu apie ultravioletinius A ir ultravioletinius B spindulius“, – sakė gydytoja.
Apie soliariumų žalą kalbama jau seniai. Tai – grožio procedūra, kurios medikai griežtai nerekomenduoja. Tačiau susirūpinimą kelia ir grožio salonuose naudojamos manikiūro lempos, taip pat skleidžiančios UV spindulius. Neseniai publikuotas Kalifornijos (JAV) mokslininkų tyrimas apie tai, kaip manikiūro salonuose naudojamos UV spindulių lempos gali veikti mūsų odą.
„Žinoma, kad UV spinduliai turi tam tikrą poveikį odos ląstelėms. B spinduliai, kurie yra šiek tiek trumpesni, veikia epidermį – odos paviršių. Jie nusileidžia ant viršutinio odos sluoksnio. Jų poveikis stebimas, kai mūsų oda parausta, pabuvusi saulėje, ir paruduoja.
A spinduliai yra šiek tiek ilgesni ir jie eina šiek tiek giliau į vadinamą tikrąją odą, veikia gilesnių sluoksnių ląsteles. Nuo jų oda neruduoja ir manoma, kad jų poveikis yra šiek tiek stipresnis, kalbant apie tam tikrus ikinavikinius arba vėžinius pakitimus. Dėl to A spindulių rekomenduojama saugotis netgi šiek tiek intensyviau negu B spindulių.
Grožio salonuose manikiūro lempos naudoja A spindulius, tiesa, ne visą jų spektrą, bet dalį jų. Mokslininkams kilo mintis patyrinėti, jeigu moteris dažnai eina atlikti tas procedūras, koks poveikis odos ląstelėms galėtų būti. Jie paėmė ląsteles ir apšvietė tam tikrais dažnumais būtent tų spindulių spektru. Ir nustatė, kad pakitimai buvo panašūs į tuos, kurie būna nustatomi, sergant odos vėžiu. Buvo kaip ir signalas, kad tai galbūt galėtų turėti neigiamą poveikį sveikatai.
Bet tai yra tyrimas, atliktas laboratorijoje, o ne su gyvo žmogaus audiniais. Gyvo žmogaus oda turi apsauginių mechanizmų. Mūsų oda turi savisaugos mechanizmą, apsaugantį nuo žalingo, per didelio UV spindulių kiekio. Taigi tikėtina, kad poveikis, kuris yra švitinant ląsteles tiesiogiai, žmogaus organizmui turėtų būti mažesnis.
Kol nėra atlikta tam tikrų tyrimų, negalime teigti nei vienaip, nei kitaip, tik įtarti, kelti hipotezes, pamąstymus, apie tai kalbėtis su žmonėmis ir priversti juos susimąstyti“, – aiškino gydytoja.
Anot medikės, visam organizmui poveikio manikiūro salonuose naudojamos UV lempos, be abejo, nedaro. Tačiau tą patį odos plotą apšviečiant UV spinduliais ir tai atliekant dažnai bei ilgai, tam tikras spindulių kiekis kaupiasi, tad gali atsirasti pakitimai.
„Odos ląstelės regeneruoja, jos atsinaujina. Tačiau mes iš praktikos žinome, kad atvirose saulei odos vietose – veido, dekoltė srityje, ausyse ar pečiuose – vyresniame amžiuje yra dažnesni odos vėžiniai pakitimai. Vienas iš tai paaiškinančių dalykų yra, kad tos vietos per gyvenimą gauna daugiau UV spindulių“, – pasakojo gydytoja I. Kisielienė.
Kalbėdama apie soliariumų keliamus pavojus, medikė sakė, kad ten skleidžiamas dar didesnis UV spektras ir apšviečiami ne tik pirštų galiukai, bet visa kūno oda.
„Dermatologų visuomenėje soliariumai, naudojami grožio tikslais, vertinami neigiamai. Dermatologai griežtai nerekomenduoja eiti į soliariumus tam, kad oda įrustų ir taptų gražesnė, nes soliariumai naudoja labai didelį A spindulių spektrą – praktiškai visą, kuris yra spinduliuojamas, ir dalį B spindulių.
Būtent soliariumai, sukelia odos ikivėžinius ir vėžinius pakitimus. Dėl to šitomis paslaugomis reikėtų mėgautis labai atsakingai, arba, kaip sako dermatologai, nerekomenduojama“, – pabrėžė gydytoja I. Kisielienė.
Tiesa, gydytoja sakė, kad UV spindulius dermatologai naudoja ir odos ligoms gydyti, pvz., žvynelinei arba psoriazei, dermatitams, egzemoms.
„UV spinduliai nėra vien tik blogą nešantys. Jie gydo uždegiminius procesus odoje. Jie taip pat naudojami ir vitamino D gamybai, gerina nuotaiką. Jų poveikis yra ir teigiamas. Jis yra išnaudojamas.
Dermatologai, naudodami tas lempas, skaičiuoja, kiek akumuliacinė UV spindulių dozė paveikia žmogaus organizmą ir pacientą stebi.
Moksliniais tyrimais nėra nustatyta riba, kiek saugu sunaudoti UV spindulių per gyvenimą. Bet iš bendrų stebimų rezultatų, kiek yra sukaupę dermatologai, UV A spindulių iki 200 procedūrų per gyvenimą laikoma visiškai saugia riba. Kai naudojame B spindulius – 500 procedūrų. Vėliau reikia įvertinti rizikas ir tą pacientą stebėti. Jis turi reguliariai tikrintis apgamus, reguliariai tirtis dėl vėžinių pakitimų. Jau atsiranda papildomi saugikliai“, – kalbėjo medikė.
Ji akcentavo: fototerapiją turi skirti tik gydytojas, o ne pats pacientas nuspręsti eiti į soliariumą pasideginti.
O mėgstantiems gelinį lakavimą gydytoja I. Kisielienė siūlė pasitepti prieš procedūrą plataus spektro (SPF50) apsauginiu kremu nuo saulės.
„Vėlgi yra įvairių manikiūro rūšių. Kiek man teko domėtis, yra ir vadinamos LED lempos, kur naudojamas kitas spindulys sustingdyti lakui ar kitoms naudojamoms priemonėms. Ši sritis irgi nestovi vietoje. Kai atsiranda nerimą keliančių klausimų, industrija irgi reaguoja. Visi nori būti saugūs savo klientui“, – neabejojo gydytoja.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Ryto espresso“ galima perklausyti čia: