Žiemą dėl šalčio ir sauso šildomų patalpų oro dažnai paūmėja lėtinės odos būklės, ligos, paryškėja veido raudonis, paviršiniai kapiliarai – mediciniškai tai apibūdinama kaip veido rožinė. Taip pat dažniau atsiranda paraudimas su smulkiomis papulėmis – bėrimu aplink burną, vadinamu perioraliniu dermatitu, paūmėja vaikų ir suaugusiųjų atopinis dermatitas, odos sausmė, žąsies oda.
Dėl saulės trūkumo, fizinio ir emocinio streso, dažnesnių virusinių ir bakterinių kvėpavimo takų infekcijų ir dėl to susilpnėjusio organizmo atsparumo, rudens – žiemos sezonu paūmėja žvynelinė, dar vadinama psoriaze, seborėjinis dermatitas, aknė. Visos šios būklės sukelia didelių nepatogumų, niežėjimą, atsiranda fizinių pokyčių veide, tad juos būtina laiku diagnozuoti bei tinkamai gydyti.
„Jei žmogaus oda sveika, normalaus sausumo, nėra jokių odos ligų, žiemos sezonu svarbu nenušalti, o saulėtą dieną, tarkim, slidinėjant kalnuose, ir nenudegti odos. Prieš einant į lauką ilgesniam nei 30 minučių laikotarpiui, jautresnes veido zonas naudinga tepti riebiu nuo šalčio saugančių tepalu. Tačiau svarbu prisiminti, kad grįžus į patalpas jį reikia kuo greičiau nuplauti, nes riebaus tepalo perteklinis naudojimas gali sukelti bėrimus, skatinti inkštirų, pūlinėlių formavimąsi.
Tiems, kurių oda jautresnė, sausa, žiemą priežiūros reikia daugiau – neužtenka riebaus tepalo einant į lauką. Sausą odą drėkinančiu kremu ar losjonu reikia patepti per pirmas 3 minutes po prausimosi, papildomai drėkinantį kremą reikėtų tepti ir dieną, jei patinka, naudoti terminį ar ląstelinį purškiamą vandenį odai drėkinti, išbandyti drėkinamuosius serumus“, – pasakoja Indrė Šaferienė, „Nordclinic“ dermatovenerologė, lazerinės dermatologijos, injekcijų bei pediatrinės dermatologijos medikė.
Per karantiną gelbėja nuotolinės vaizdo konsultacijos
Jei oda serga, būtina atvykti pas gydytoją dermatologą. Apžiūrėjęs ir atlikęs dermatoskopinį tyrimą, gydytojas gali padėti greičiau pasveikti, užkirsti kelią ligai progresuoti. Skirti medikamentinį gydymą, parinkti tinkamus maisto papildus, nustatyti, ar netrūksta vitaminų, ypač svarbu sergant lėtinėmis uždegiminėmis odos ligomis.
Individualus lėtinių odos ligų gydymas ne tik padeda kontroliuoti ligą, retinti paūmėjimus, tačiau, žinant, kad oda dažnai yra mūsų sveikatos veidrodis, anksti įtarti kitas organizmo būkles, pavyzdžiui, tam tikrų vitaminų ar mikroelementų stygių, skydliaukės, lytinių hormonų balanso, metabolizmo sutrikimus.
„Nuotolinės dermatologinės konsultacijos labai patogios pacientams, saugios esant epideminei situacijai. Odos ligos pakankamai gerai gali būti matomos nuotraukoje – dažnai simptomai, bėrimai yra įprasti, pasitaikantys dermatologo praktikoje, tipiški. O nuotolinės konsultacijos metu suteikta pirmoji pagalba padeda laiku užkirsti kelią ligai progresuoti, bėrimams ar žaizdoms gilėti, galima patarti, kaip mažinti varginančius simptomus, pavyzdžiui, intensyvų niežėjimą.
Bet svarbu stebėti dinamiką ir, praėjus protingam laikui – tai gali būti kelios dienos ar kelios valandos, – įvertinti, ar reikia kontaktinės konsultacijos. Man labai patinka „sekti“ pacientus nuotoliniu būdu, tęsti paskirtus tepamus ar geriamus vaistus sergant akne, žvyneline ar kitomis lėtinėmis ligomis. Pacientams patogu – nereikia niekur važiuoti, vaistai išrašomi elektroniniu būdu, o esant reikalui, jie visada žino, kur kreiptis, kaip pasitarti pakartotinai“, – apie darbo ypatumus komplikuotomis sąlygomis pasakoja I. Šaferienė.
Odos ligas sukelia ir stresas
Stresas didina hormono kortizolio kiekį kraujyje, o tai skatina padidėjusią riebalų liaukų sekreciją, galinčią sukelti bėrimus spuogais, inkštirais, paūminti galvos odos pleiskanojimą, niežėjimą – seborėjinį dermatitą ar žvynelinę. Nuolatinis stresas ir kortizolio padidėjimas susijęs su vidiniais uždegiminiais procesais, žarnyno mikrofloros pokyčiais. Žinomas ir odos – žarnyno ryšys (angl. skin – gut axis), kai pakitus žarnyno mikrobiomai, keičiasi odos gerųjų ir patologinių bakterijų bei kitų mikroorganizmų santykis, gali paūmėti lėtinės uždegiminės odos ligos, mieliagrybių ir kitokios infekcijos.
Medikė pabrėžia, kad žiemą ypač svarbu kūną kremu tepti per pirmas 3 minutes po prausimosi, kol oda dar šiek tiek drėgna.
„Venkite putojančių prausiklių, oda – ne lėkštė, jai nereikia putojančių priemonių. Jei oda jautri, sausoka, rinkitės kreminius, aliejinius prausiklius, kurie neišplaus per vargus ir didžiules pastangas odos prigamintų keramidų bei kitų drėkinančių ir odos barjerą saugančių medžiagų, – pataria Indrė Šaferienė. – Taip pat saugokite veidą nuo mėlynosios šviesos (telefonų / kompiuterių ekranų), nes tiems, kurių padidinta odos pigmentacija, kenkia ne tik ultravioletiniai saulės spinduliai, bet ir ekranų šviesa. Ji skatina melanocitus gaminti pigmentą odoje, dažniausiai netolygiai ir mažiausiai pageidaujamose vietose – virš lūpų, paakiuose.
Atvykite dermatologo konsultacijai, jei jaučiate su oda susijusius simptomus. Nors kartais atrodo, kad odą gydo visi, tik ne dermatologas“.
Pokalbį medikė baigia šypsodamasi: „Mano geras draugas psichiatras kažkada pasakė, kad dažniausiai ne vaistų, o gero pokalbio žmogui reikia. Geras pokalbis gydo, tad linkiu visiems rasti, su kuo pasikalbėti. Tai gali būti geras draugas, specialistas, nepažįstamasis. Esame jaunesni ir sveikesni, o kai turime svajonių, ir ligos mažiau puola“.