Pasak gydytojos – akušerės Ž. Bumbulienės, menopauzė pagal apibrėžimą yra nustatoma retrospektyviai, kai jau dvyliką mėnesių nėra menstruacijų. „Prasideda pokyčiai, kurie dažniausiai prasideda jau brandaus amžiaus moteriai, vidurkis yra 51 – eri metai“.
Visgi tokie pokyčiai gali prasidėti ir jaunesnio amžiaus moterims ir gydytojos teigimu tai nėra mitas, bet tam yra naudojami specialūs terminai. „Jeigu tai moteris iki 40 metų, tuomet vadiname priešlaikine menopauze, jeigu dar jaunesnė – jau kalbame apie priešlaikinį kiaušidžių išsekimą. Taip gali atsitikti ir trisdešimtmetei, ir dvidešimtmetei“, – nurodė ji.
Pagrindinė priežastis, kada prasidės menopauzė, prof. Ž. Bumbulienės tvirtinimu, yra genetika. „Gimstame turėdamos 1 ar 2 milijonus folikulų (kiaušinėlių) ir per visą amžių tų folikulų skaičius tik mažės. Nesvarbu, ar tai vaikystė, ar paauglystė, ar ovuliacija, ar nėštumas – jų skaičius vis tiek palaipsniui mažėja. Kai jau lieka tik 1000 folikulų – tada ateina menopauzė“, – paaiškino medikė.
Pasak specialisčių, menopauzė yra laikotarpis, kuris tęsiasi nuo mėnesinių pabaigos iki gyvenimo galo. Pirmieji simptomai, kurie parodo, kad galimai prasidėjo menopauzė, yra vadinami laikinaisiais (pavyzdžiui, karščio bangos, naktinis prakaitavimas, nemiga, susilpnėjusi atmintis, depresyvi nuotaika, padažnėjęs širdies plakimas), tačiau atsiranda ir nuolatiniai. „Jie susiję su šlapimu ir lyties organais. Pasidaro dirgli šlapimo pūslė, nenumaldomas noras šlapintis, sausėja viso kūno oda ir taip pat makštis, todėl gali atsirasti problemos lytinių santykių srityje. Taip pat kaulų ir sąnarių skausmai, pradeda slinkti plaukai, lūžinėja nagai. Vėlyvajai menopauzei jau priskiriamos širdies kraujagyslių ligos, osteoporozė, Alzheimeris, senatvinė silpnaprotystė ir pan.“
Pagrindinė moksliškai įrodyta ankstesnės menopauzės priežastis – rūkymas. „Jis gali menopauzę paankstinti vieneriais ar dvejais metais. Visi kiti veiksniai skatina senėjimą – ir nejudrumas, ir greitas maistas, ir nemiga“, – komentavo gydytoja.
Specialistės rekomenduoja vyresniame amžiuje pradėti atidžiau rūpintis savo sveikata ir puoselėti sveiką gyvenseną, užsiimt mėgstama veikla, kad pavyktų išvengti svorio augimo, prastos savijautos ir būtų lengviau susidoroti su atsiradusiais simptomais psichologiškai.
Pomenaupazinė hormonų terapija – kas tai?
Ž. Bumbulienė aiškino, kad pakaitiniu būdu moteris gauna tai, ko jau nebegamina jos organizmas. „Jeigu estrogenas yra pagrindinis hormonas, kuris yra moteriai reikalingas, būtent pakaitiniu principu jai yra išrašomas. Tačiau vien tik jo vartoti negalima, nes dėl estrogeno išviešėja gimdos gleivinė. Todėl remiantis natūraliu ciklu, būna, kad antroje ciklo fazėje pridedamas progesteronas“, – sakė medikė ir paaiškino, kad tokia hormonų terapija gali padėti išvengti laikinųjų menopauzės sukeltų nemalonių simptomų, ypač jeigu jie trukdo atlikti įprastas kasdienes pareigas.
Visgi dėl tokio gydymo skyrimo reikia kreiptis į gydytojus, kad būtų išsiaiškinta, ar moteris yra sveika. „ Reikia žinoti, ar ji neserga jokiomis onkologinėmis ligomis, neatsirado krūtų patologija, ar nėra ginekologinių ligų, todėl tik įvertinus visą anamnezę ir ištyrus moterį, priimamas sprendimas, koks preparatas būtų efektyviausias“, – teigė gydytoja ir pridūrė, kad hormoninis gydymas skiriamas kamuojant ypač varginantiems simptomams.
Žoliniai preparatai arba maisto papildai gali būti skiriami tik esant lengviems simptomams.
Pasak farmacininkės M. Kazakevičienės, moteriai greičiausiai yra sudėtingiausias laikotarpis, kai baigiasi mėnesinės ir pereinama į laikotarpį, kai „užmiega“ kiaušidės. Kita vertus, ateina ir palengvėjimas, nes vaikai jau užauginti, galima santykiauti nebijant pastoti, tad tokie pokyčiai neturėtų ir per daug gąsdinti.